Trumpas atsakymas
2026 m. rugsėjo 13 d. kreditingumui vertinti naudojamų asmens duomenų apsaugą Lietuvoje sudaro keli tarpusavyje susiję teisės sluoksniai. 8 ir 9 straipsniai nustato specialiąsias kreditingumo vertinimo bei registrų ir informacinių sistemų naudojimo taisykles. Tiesiogiai taikomas nustato teisėtumo pagrindą, duomenų kiekio mažinimą, tikslumą, skaidrumą, asmens teises ir automatizuotų sprendimų ribas. papildo BDAR nacionalinėmis taisyklėmis ir nustato Lietuvos priežiūros sistemą.
Šie aktai nesuteikia vieno universalaus leidimo rinkti visus galimai naudingus duomenis. Kiekvienai duomenų tvarkymo operacijai turi būti nustatytas konkretus BDAR 6 straipsnio pagrindas, tikslas, būtina duomenų apimtis, saugojimo terminas ir taikomos asmens teisės. Be to, kreditingumo balas savaime dar nėra BDAR 22 straipsnyje nurodytas sprendimas: šis straipsnis taikomas tada, kai sprendimas grindžiamas tik automatizuotu tvarkymu ir sukelia teisinį arba panašų didelį poveikį asmeniui.
Ką nustato dabar galiojantis Vartojimo kredito įstatymas?
Ši apžvalga remiasi Vartojimo kredito įstatymo suvestine redakcija, galiojančia nuo 2026 m. balandžio 29 d. iki 2026 m. lapkričio 19 d.
8 straipsnio 1 dalis įpareigoja kredito davėją prieš sutarties sudarymą įvertinti vartotojo kreditingumą. Vertinimas turi būti grindžiamas pakankama iš vartotojo gauta informacija ir patikrinimu kreditingumui vertinti naudojamuose registruose bei informacinėse sistemose arba kitais informaciją pagrindžiančiais įrodymais. Reikšmingai didinant bendrą kredito sumą, finansinė informacija turi būti atnaujinta ir kreditingumas įvertintas iš naujo.
8 straipsnio 3 dalis tiesiogiai nurodo, kad kreditingumo vertinimo tikslais naudojami asmens duomenys tvarkomi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau šios nuorodos negalima skaityti kaip nuorodos tik į nacionalinį įstatymą. Oficialioje TAR pastaboje paaiškinta, kad po 2018 m. reformos teisės aktuose esančios nuorodos į šį įstatymą laikomos nuorodomis į BDAR ir, kai taikoma, nacionalinį įstatymą.
„Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo tikslais naudojami asmens duomenys tvarkomi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.“
—
Pagal 8 straipsnio 4 dalį vertinimo tikslas yra nustatyti, ar asmuo pajėgs vykdyti konkretų naują įsipareigojimą kartu su jau turimais įsipareigojimais. Kredito davėjas turi vertinti objektyviai numanomus reikšmingus veiksnius, įskaitant tvarias pajamas, kredito istoriją ir pajamų kitimo potencialą, remdamasis vartotojo, registrų, informacinių sistemų ir kitų prieinamų šaltinių informacija. Ši nuostata apibrėžia vertinimo turinį, bet nepanaikina BDAR reikalavimo kiekvienam duomenų naudojimui turėti teisėtą ir proporcingą pagrindą.
Kokią informaciją reikia pateikti atmetus paraišką?
Vartojimo kredito įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta speciali informavimo pareiga. Jeigu paraiška atmetama remiantis kreditingumo patikrinimo registruose ar informacinėse sistemose rezultatais, kredito davėjas turi nedelsdamas ir nemokamai informuoti vartotoją apie patikrinimo rezultatus ir nurodyti registrus bei informacines sistemas, kuriuose patikrinimas atliktas.
Šiai pareigai taikoma 9 straipsnio 3 dalies išimtis: informacija neteikiama, kai ją atskleisti draudžia kiti teisės aktai arba atskleidimas prieštarautų viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo tikslams. 9 straipsnio 4 dalis taip pat leidžia Lietuvos bankui priežiūros tikslais tvarkyti duomenis apie vartojimo kredito gavėjus, tačiau tik vadovaujantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais.
Kokias bendrąsias pareigas nustato BDAR?
BDAR 5 straipsnyje įtvirtinti principai taikomi visam kreditingumo duomenų gyvavimo ciklui:
„Asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi.“
—
- duomenys turi būti tvarkomi teisėtai, sąžiningai ir skaidriai;
- jie renkami aiškiais, konkrečiais ir teisėtais tikslais;
- naudojama tik tai, kas adekvatu, aktualu ir būtina konkrečiam tikslui;
- duomenys turi būti tikslūs ir prireikus atnaujinami;
- asmenį leidžianti identifikuoti informacija saugoma ne ilgiau, negu būtina;
- turi būti užtikrintas duomenų saugumas, o valdytojas turi gebėti įrodyti atitiktį.
BDAR 6 straipsnis reikalauja teisėto pagrindo. Kredito santykiuose gali būti svarstomas duomenų tvarkymo būtinumas veiksmams prieš sutartį, teisinei prievolei vykdyti arba teisėtam interesui, tačiau tai nėra pakeičiami ar automatiškai taikomi pagrindai. Pagrindas turi atitikti konkrečią operaciją. Pavyzdžiui, pareiga įvertinti kreditingumą savaime neatsako, ar kredito biuras gali panaudoti tuos pačius duomenis naujam balui, perduoti juos kitam gavėjui arba saugoti neribotą laiką.
BDAR 13 ir 14 straipsniai reikalauja skaidriai informuoti asmenį apie duomenų valdytoją, tikslus, teisinį pagrindą, gavėjus, saugojimo laikotarpį ir teises. Kai informacija gauta ne iš paties asmens, turi būti nurodytos ir duomenų kategorijos bei šaltinis, įskaitant tai, ar šaltinis buvo viešai prieinamas. Kai taikomas reikšmingas automatizuotas sprendimas, pateikiama prasminga informacija apie naudojamą logiką, sprendimo reikšmę ir numatomas pasekmes.
Kaip asmuo gali tikrinti ir taisyti kreditingumo duomenis?
BDAR 15 straipsnis suteikia teisę susipažinti su tvarkomais asmens duomenimis ir gauti informaciją apie jų šaltinius, gavėjus, saugojimą bei atitinkamą automatizuotą sprendimų priėmimą. 16 straipsnis suteikia teisę nepagrįstai nedelsiant ištaisyti netikslius duomenis ir papildyti neišsamius duomenis.
Kai ginčijamas duomenų tikslumas, BDAR 18 straipsnis tam tikromis sąlygomis leidžia reikalauti apriboti tvarkymą, kol duomenų valdytojas patikrins tikslumą. 21 straipsnio teisė nesutikti gali būti aktuali, kai tvarkymas grindžiamas viešojo intereso užduotimi arba teisėtu interesu, tačiau jos rezultatas priklauso nuo taikomo pagrindo ir valdytojo galimų viršesnių teisėtų priežasčių.
Nacionalinio Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnis papildomai reglamentuoja asmens kodą. Jis gali būti tvarkomas tik esant bent vienai BDAR 6 straipsnio 1 dalies teisėtumo sąlygai, negali būti skelbiamas viešai ir negali būti naudojamas tiesioginei rinkodarai. Taigi asmens kodas gali padėti patikimai sutapatinti asmenį, bet vien techninis naudingumas nėra savarankiškas teisėtas pagrindas.
Ar kreditingumo balas yra automatizuotas sprendimas?
2 straipsnio 23 dalis kreditingumo vertinimo paslaugoms priskiria duomenų tvarkymą mokumo, finansinės rizikos ir įsiskolinimo valdymo tikslais, mokumo bei rizikos vertinimą ir kreditingumo reitingo ar balo nustatymą. Tai patvirtina, kad balo sudarymas yra atskira kreditingumo vertinimo veikla.
Tačiau BDAR 22 straipsnio klausimas sprendžiamas pagal tai, kaip balas naudojamas. Jei balas yra tik viena iš medžiagų, kurią realiai ir savarankiškai įvertina sprendimą priimantis darbuotojas, vien jo apskaičiavimas nebūtinai reiškia, kad galutinis sprendimas buvo priimtas tik automatizuotai. Jeigu sistema be prasmingo žmogaus įsikišimo automatiškai atmeta kredito paraišką arba kitaip sukelia teisinį ar panašų didelį poveikį, taikomos 22 straipsnio sąlygos ir apsaugos priemonės.
Leistinais atvejais turi būti užtikrinamos tinkamos priemonės, tarp jų bent teisė į žmogaus įsikišimą, teisė pareikšti savo nuomonę ir ginčyti sprendimą. Sistemingas ir išsamus automatizuotas asmeninių aspektų vertinimas, kuriuo grindžiami tokio poveikio sprendimai, pagal BDAR 35 straipsnį taip pat paprastai reikalauja poveikio duomenų apsaugai vertinimo.
Kas keisis 2026 m. lapkričio 20 d.?
iš esmės naujai išdėsto Vartojimo kredito įstatymą. Pagrindinė nauja redakcija įsigalios 2026 m. lapkričio 20 d., todėl šios nuostatos dar nėra 2026 m. rugsėjo 13 d. galiojanti teisė.
Naujojo 16 straipsnio 3 dalis reikalaus pakankamos, aktualios, tikslios, būtinos ir proporcingos informacijos. Kreditingumui vertinti bus draudžiama rinkti ir vertinti BDAR 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus specialių kategorijų duomenis bei socialiniuose tinkluose pateiktą informaciją apie vartotoją. 16 straipsnio 6 dalis tiesiogiai įvardys BDAR, nacionalinį įstatymą ir kitus duomenų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus.
16 straipsnio 12–14 dalys numatys aiškesnes teises automatizuoto vertinimo atveju: žmogaus įsikišimą, suprantamą vertinimo ir jo logikos paaiškinimą, galimybę pareikšti nuomonę, žmogaus atliekamą peržiūrą ir informaciją apie apskundimą. Atsisakius suteikti kreditą pagal automatizuotą vertinimą arba registrų duomenis, informacija turės būti pateikta ne vėliau kaip per tris darbo dienas. Naujojo 17 straipsnio 4–7 dalys papildomai ribos registruose laikomų duomenų rūšis, reikalaus tikslumo ir atnaujinimo procesų bei vartotojo informavimo apie įregistruotus pradelstus mokėjimus ir jo BDAR teises.
O kaip su būsto ir kitu nekilnojamojo turto kreditu?
Vartojimo kredito įstatymas paprastai netaikomas hipoteka užtikrintam arba nekilnojamajam turtui įsigyti skirtam kreditui. Tokiam kreditui svarbus atskiras .
Jo 12 straipsnis reglamentuoja kreditingumo vertinimą ir vertinimo metu surinktos informacijos saugojimą, o 13 straipsnis reikalauja pakankamos, proporcingos ir būtinos informacijos iš registrų, informacinių sistemų, kitų šaltinių bei paties gavėjo. Prašoma informacija turi būti ribojama tuo, kas reikalinga kreditingumui įvertinti, o iš šaltinių gauti asmens duomenys tvarkomi pagal duomenų apsaugos teisę.
Šio įstatymo Legalcode indeksas tyrimo metu negrąžino, nors oficialus tekstas yra prieinamas e-Seime. Spraga registruota . Todėl nekilnojamojo turto kreditui negalima mechaniškai taikyti vien šiame straipsnyje aptartų Vartojimo kredito įstatymo 8 ir 9 straipsnių.
Ką dar riboja turimi šaltiniai?
Nacionalinis duomenų apsaugos įstatymas dabar randamas ir jo tekstą galima patikrinti, tačiau Legalcode metaduomenyse rodoma pasenusi paskutinio pakeitimo data. Tai registruota . Straipsnyje dėl to remiamasi pačiu galiojančiu suvestiniu tekstu, o ne vien pakeitimo datos lauku.
BDAR paieškoje taip pat lieka keli konkuruojantys to paties CELEX numerio įrašai, o paprasta straipsnio numerio užklausa ne visada pateikia prašomą normą. Ši problema registruota . Be to, maža indeksuota Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos kolekcija neleidžia išsamiai apibendrinti nacionalinės priežiūros praktikos dėl kredito balų; ši aprėpties spraga jau registruota .
Išvada
- Dabar galiojančio Vartojimo kredito įstatymo 8 ir 9 straipsniai nustato specialiąsias kreditingumo vertinimo, registrų tikrinimo ir informavimo taisykles.
- BDAR nustato teisėtumo pagrindą, duomenų apsaugos principus, skaidrumą, prieigos, ištaisymo, apribojimo ir tam tikrais atvejais nesutikimo teises.
- Nacionalinis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas taikomas kartu su BDAR ir, be kita ko, nustato specialias asmens kodo naudojimo ribas.
- Kreditingumo balas nėra automatiškai tas pats, kas BDAR 22 straipsnyje nurodytas sprendimas; svarbu, ar galutinis reikšmingas sprendimas priimtas tik automatizuotai ir ar žmogaus dalyvavimas buvo realus.
- 2026 m. lapkričio 20 d. įsigaliosianti redakcija aiškiau ribos duomenų šaltinius ir sustiprins paaiškinimo, žmogaus peržiūros bei registrų tikslumo reikalavimus.
- Nekilnojamojo turto kreditui taikomas atskiras įstatymas, kurio Legalcode kolekcijoje tyrimo metu trūko.
Šaltiniai
This article provides general legal information, not advice for a specific matter. Laws, facts and procedural deadlines may change the result. Follow the linked primary sources and obtain local advice before acting.