Trumpas atsakymas
Lietuvos (JANĮ) numato dvi pagrindines teismo procedūras. Restruktūrizavimas skirtas gyvybingam juridiniam asmeniui, kuris turi finansinių sunkumų, bet realiomis verslo, finansavimo ir skolų pertvarkymo priemonėmis gali išvengti bankroto. Bankrotas skirtas turto masei administruoti, kreditorių reikalavimams patikrinti, galimai tęsti vertę išsaugančią veiklą, parduoti verslą ar turtą ir paskirstyti lėšas pagal įstatymo prioritetus.
Įkaito turėtojas turi pirmumo teisę į įkeisto turto realizavimo pajamas, tačiau ne absoliučią teisę atsiimti turtą apeinant procesą. Iš gautos kainos pirmiausia atskaitomos su tuo turtu susijusios administravimo išlaidos, paprastai neviršijančios 15 procentų, o neužtekusi užtikrinto reikalavimo dalis tenkinama bendra tvarka. Įskaitymas po bylos iškėlimo iš esmės draudžiamas; JANĮ 28 straipsnyje palikta siaura prieš bylą atsiradusių mokestinių priešpriešinių vienarūšių reikalavimų išimtis.
Administratorius turi būti nepriklausomas, tikrinti bent trejų metų sandorius, pagrįsti pardavimo kainą ir informuoti kreditorius. Kreditorių dauguma sprendžia svarbius proceso klausimus, bet negali įteisinti nesąžiningo prioriteto, pardavimo susijusiam asmeniui už per mažą kainą ar kitokio imperatyvių taisyklių pažeidimo. Susirinkimo nutarimą įstatyme nurodyti asmenys paprastai skundžia per 14 dienų nuo sužinojimo arba momento, kai turėjo sužinoti.
Restruktūrizavimas ar bankrotas?
Nemokumas yra būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba jo įsipareigojimai viršija turto vertę. Restruktūrizavimo nereikia atidėti iki visiško nemokumo: vadovas gali jį inicijuoti esant finansinių sunkumų, o suėjusį didesnį kaip dešimties MMA reikalavimą turintis kreditorius – JANĮ sąlygomis. Nemokiai bendrovei vadovas privalo procesą inicijuoti nedelsdamas.
Teismas restruktūrizavimo bylą kelia, kai sunkumus tikėtina įveikti ir įmonė gyvybinga. Bankroto byla keliama nemokiam juridiniam asmeniui, kai restruktūrizavimo perspektyvos nėra ar jo sąlygos neįvykdytos. Kredito įstaigoms, draudikams ir kai kuriems kitiems finansų sektoriaus subjektams bendroji JANĮ restruktūrizavimo dalis netaikoma – jiems galioja specialūs pertvarkymo ir likvidavimo režimai.
„Šio įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui.“
—
Įsiteisėjus nutarčiai iškelti nemokumo bylą, iki plano patvirtinimo ar bylos nutraukimo sustabdomas iki bylos atsiradusių finansinių prievolių vykdymas, individualus išieškojimas, palūkanų bei netesybų skaičiavimas ir bendras įskaitymas. Einamieji mokėjimai, būtini leidžiamai veiklai ir procesui, atskiriami nuo senųjų skolų. Šis moratoriumas nėra skolos panaikinimas – jis sutelkia kreditorius į vieną kolektyvinę procedūrą.
Restruktūrizavimo planas ir kreditorių grupės
Už plano parengimą atsako vadovas. Plane turi būti kreditorių ir reikalavimų duomenys, turto bei įkeitimų vaizdas, priežastys, gyvybingumo analizė, paveikiami kreditoriai, siūlomos priemonės, finansavimo šaltiniai, mokėjimų grafikas, darbuotojų padariniai, tarpinis ar naujas finansavimas ir bankroto alternatyvos palyginimas. Priemonės gali apimti terminų atidėjimą, skolos dalies atsisakymą, kapitalo pakeitimą, turto ar verslo dalies pardavimą, naujas investicijas ir veiklos pertvarkymą.
„Juridinio asmens restruktūrizavimo planas – tai pagrindinis dokumentas.“
—
Plano trukmė paprastai negali viršyti ketverių metų; teismas motyvuotu prašymu ją gali vieną kartą pratęsti ne ilgiau kaip vieniems metams. Vien optimistinė pardavimų prognozė neįrodo gyvybingumo. Reikia patikrinamų pinigų srautų, jautrumo analizės, finansavimo įrodymų ir aiškaus rezultato, kodėl kreditoriai gaus ne mažiau negu bankroto scenarijuje.
Paveikiami kreditoriai balsuoja dviejose grupėse: įkeitimu ar hipoteka užtikrintų reikalavimų ir kitų reikalavimų. Grupės pritarimui reikia daugiau kaip dviejų trečdalių tos grupės teismo patvirtintų paveikiamų reikalavimų vertės. Teismas tam tikromis sąlygomis gali patvirtinti planą ir nepritarus dalyviams ar vienai kreditorių grupei. Toks grupių įveikimas galimas tik saugant prioritetų eilę, geriausio kreditorių intereso testą, lygiateisiškumą ir nepritariančių grupių teisę nebūti nepagrįstai blogesnėje padėtyje.
Įkeistas turtas ir užtikrinti kreditoriai
Bylos iškėlimas centralizuoja ir išieškojimą iš įkeisto turto. Restruktūrizavimo plane galima numatyti jo pardavimą; pardavus laikoma, kad užtikrintos prievolės terminas suėjo, o pajamos paskirstomos pagal planą ir JANĮ. Vertinant planą būtina atskirai parodyti įkeisto turto vertę, išlaidas ir užtikrinto kreditoriaus rezultatą bankroto alternatyvoje.
Bankrote įkeistas turtas realizuojamas įstatymo ir kreditorių patvirtinta tvarka. Gavus visą kainą, įkaito ar hipotekos kreditoriui tenkanti suma pervedama atskaičius patvirtintas su turto administravimu susijusias išlaidas. Ši dalis negali viršyti 15 procentų gautų lėšų ar perduodamo turto vertės, nebent užtikrintas kreditorius sutinka kitaip. Perteklius po užtikrinto reikalavimo ir priskirtų išlaidų papildo bendrą masę; trūkumas tampa neužtikrinta reikalavimo dalimi ir tenkinamas pagal bendras eiles.
Po neįvykusių varžytynių įkaito turėtojas gali JANĮ terminais siūlyti perimti turtą už nustatytą kainą. Jei vertė viršija jo reikalavimą, skirtumas sumokamas į depozitinę sąskaitą. Įkeitimas todėl suteikia ekonominį prioritetą, bet neatleidžia nuo vertės pagrindimo, pardavimo skaidrumo ir proceso išlaidų.
Įskaitymas ir kreditorių lygybė
Įprastas dviejų šalių sutartinis įskaitymas po nemokumo bylos iškėlimo galėtų vienam kreditoriui suteikti visą apmokėjimą, kai kiti gauna tik dalį. Dėl to JANĮ 28 straipsnis iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo ar bylos nutraukimo jį draudžia. Išimtis taikoma tik priešpriešiniams vienarūšiams reikalavimams, kurie abu atsirado iki bylos nutarties įsiteisėjimo ir kurių įskaitymas leidžiamas mokesčių įstatymų nuostatomis dėl mokesčio permokos ar skirtumo.
Negalima šios išimties išplėsti vien todėl, kad komercinėje sutartyje yra nettingo sąlyga ar abi skolos jau suėjusios. Reikia tikrinti ir specialius finansinio užtikrinimo, mokėjimo sistemų ar kitus įstatymus, jeigu sandorio rūšiai taikomas atskiras režimas. Abejotinas priešbankrotinis įskaitymas taip pat gali būti ginčijamas kaip kreditorius pažeidžiantis sandoris.
Žalingų sandorių ginčijimas
Bankroto administratorius per šešis mėnesius nuo dokumentų gavimo patikrina sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip trejų metų laikotarpį iki bylos iškėlimo. Teismas terminą gali vieną kartą pratęsti iki šešių mėnesių. Tikrinami bendrovės tikslams priešingi ir mokumui įtakos turėję sandoriai, tyčinio bankroto požymiai bei neprivalomi, skolininko žinoti ar turėti žinoti kreditorius pažeidžiantys sandoriai pagal actio Pauliana.
Treji metai nėra universalus visų ieškinių senaties terminas ar riba, už kurios sandoris visada saugus. Taikomi konkretaus negaliojimo pagrindo elementai ir terminai; administratorius privalo patikrinti bent nurodytą laikotarpį, bet gali vertinti ankstesnę reikšmingą grandinę. Naujas ar tarpinis finansavimas, pagrįstai būtinas restruktūrizavimui, saugomas nuo vėlesnio ginčijimo, išskyrus įstatymo pažeidimą ar apgaulę. Tai svarbu, kad gelbėjimo finansuotojas nebūtų baudžiamas vien dėl nesėkmingo plano.
Verslo ir turto pardavimas
Administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui pateikia nuomonę, ar naudingiau juridinį asmenį arba esminę jo dalį parduoti kaip veikiantį turtinį kompleksą, o ne išskaidyti. Jis turi pateikti turto ir teisių sąrašą, kreditorių naudos palyginimą bei preliminarius pasiūlymus. Sprendžia kreditorių susirinkimas; jei kompleksui priklauso įkeistas turtas, būtinas įkaito turėtojo sutikimas.
Pirkėjui paprastai perduodamas verslo kompleksas be iki pardavimo atsiradusių prievolių, pagal kurias patvirtinti kreditorių reikalavimai. Tokios skolos pereina tik pirkėjui ir atitinkamiems kreditoriams sutikus. Darbo santykiams, licencijoms, asmens duomenims, konkurencijai ir neperleidžiamoms teisėms taikomos atskiros taisyklės; „turto pardavimo“ etiketė jų nepanaikina.
Atskiras turtas parduodamas laikantis rinkos kainos, didžiausios kainos ir greitos apyvartos bei vertės išsaugojimo principų. Administratorius pagrindžia pradinę kainą, kreditoriai ją ir pardavimo tvarką tvirtina, o suinteresuotumas pirkėju ar slaptas susijusio asmens pranašumas nesuderinamas su nešališkumu.
Administratoriaus pareigos ir kontrolė
Administratorius perima turtą ir dokumentus, tikrina reikalavimus bei sandorius, šaukia susirinkimus, saugo masę, tvarko atskiras sąskaitas, organizuoja skaidrų pardavimą ir teikia ataskaitas. Jis negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, pats pirkti administruojamo asmens turto ar atstovauti pirkėjui; apribojimai apima ir jo artimus bei susijusius asmenis.
rodo praktines rizikas: nepagrįstas kainas, neatskleistą informaciją, neužtikrintą apmokėjimą, nepatikrintas sąskaitas ir sandorius, sumaišytas veiklos bei administravimo lėšas ir neproporcingai pirktas paslaugas. Tokie trūkumai gali lemti AVNT nurodymą ar poveikio priemonę, administratoriaus atstatydinimą, profesinę civilinę atsakomybę ir, esant atskirai sudėčiai, kitą atsakomybę.
Kreditorius neturėtų laukti galutinio paskirstymo, jei ginčija susirinkimo nutarimą. JANĮ 55 straipsnio 14 dienų terminas yra trumpas. , kad ir nutarimas pritarti galutinei bankroto ataskaitai gali būti skundžiamas; vėlesnė neskundžiama teismo nutartis nėra priežastis praleisti ankstesnio sprendimo kontrolę.
Praktinis kontrolinis sąrašas
Vadovas turėtų anksti parengti 13 savaičių pinigų srautą, turto bei įkeitimų registrą, kreditorių grupes, bankroto alternatyvos vertinimą ir dokumentuotą finansavimo planą. Kreditorius turi laiku pateikti reikalavimą ir užtikrinimo įrodymus, tikrinti grupę, vertinimą, paskirstymo scenarijų bei balsavimo protokolą. Administratorius turėtų palikti audito pėdsaką: kada gauti dokumentai, kokios sąskaitos ir sandoriai patikrinti, kodėl ieškinys pareikštas arba ne, kaip nustatyta kaina ir ar pirkėjas visiškai atsiskaitė.
Išvada
JANĮ siekia ne mechaniškai likviduoti, o maksimaliai išsaugoti vertę ir vienodai taikyti kolektyvinio proceso taisykles. Restruktūrizavime svarbiausi yra gyvybingas planas, sąžiningos kreditorių grupės ir teismo apsauga nepritariančioms šalims. Bankrote įkaito prioritetas derinamas su proceso išlaidomis, žalingi sandoriai grąžinami į masę, įskaitymas griežtai ribojamas, o verslas parduodamas kaip visuma tik kai tai kreditoriams naudingiau. Skaidrūs duomenys ir laiku pareikštas skundas dažnai lemia daugiau negu vien formali balsų dauguma.
Šaltiniai
This article provides general legal information, not advice for a specific matter. Laws, facts and procedural deadlines may change the result. Follow the linked primary sources and obtain local advice before acting.