Ką Konstitucinis Teismas yra pasakęs apie turtą, nemokumą, mokesčius ir teisę į teismą?

Trumpas atsakymas

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nustatęs aiškias ribas, kurios svarbios kredito, išieškojimo ir nemokumo kontekste. Įstatymų leidėjas gali reguliuoti nuosavybės naudojimą, nustatyti fizinio asmens bankroto sąlygas, apmokestinti turtą ir kurti teismo proceso taisykles. Tačiau ribojimas negali paneigti pačios konstitucinės teisės, būti kategoriškas be proporcingo pagrindo ar nepagrįstai diskriminuoti panašioje padėtyje esančių asmenų.

Keturi patikrinti nutarimai parodo šias ribas. pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai absoliutų draudimą padalyti areštuotą ar ginčo objektu esantį žemės sklypą. fizinio asmens bankroto byloje leido riboti teisę pradėti procesą dėl tam tikro nusikalstamo elgesio, bet uždraudė nurašyti reikalavimus atlyginti tyčiniu nusikaltimu padarytą žalą. panaikino kategorišką taisyklę, dėl kurios šalys negalėjo atgauti būtinų išlaidų, atsiradusių teismui kreipiantis į Konstitucinį Teismą, ES Teisingumo Teismą ar administracinį teismą. nepripažino bendros konstitucinės pareigos suteikti papildomą nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą, bet panaikino šeimos narių turto sumavimo taisyklę kaip diskriminacinę.

Tiesioginio materialaus nutarimo konkrečiai dėl banko paslapties, finansinių sąskaitų atskleidimo ar mokestinių nepriemokų išieškojimo dabartiniame 184 dokumentų rinkinyje patvirtinti nepavyko. Tai nėra išvada, kad tokios konstitucinės praktikos nėra. Tai kolekcijos ir atliktos paieškos ribos.

Kada nuosavybės ribojimas tampa nekonstitucinis?

2023 m. gruodžio 20 d. nutarime KT109-N12/2023 Konstitucinis Teismas nagrinėjo Žemės įstatymo nuostatą, kuri kategoriškai draudė padalyti areštuotą žemės sklypą arba sklypą, dėl kurio vyko teisminis ginčas. Byla oficialiame tekste pažymėta ir atskiru vidaus numeriu:

Byla Nr. 2/2023

—

Teismas pripažino, kad abi nagrinėtos draudimo redakcijos prieštaravo Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui tiek, kiek jos neleido padalyti tokio sklypo. Esminė problema buvo absoliutus pobūdis: taisyklė neleido įvertinti, ar padalijimas konkrečiu atveju pakenktų arešto tikslui, kreditoriaus interesams ar teismo ginčo išsprendimui.

Konstitucijos 23 straipsnis saugo nuosavybę, tačiau nuosavybės teisė nėra visiškai neribota. Turto areštas, disponavimo apribojimai ir kreditorių apsauga gali būti teisėti. Šis nutarimas nereiškia, kad areštuotą sklypą visada privaloma leisti padalyti. Jis reiškia, kad įstatymas negali be individualaus vertinimo visiškai užkirsti bendraturčiui galimybės įgyvendinti nuosavybės teisę, kai tikslą galima pasiekti mažiau varžančia priemone.

Kredito ir išieškojimo praktikoje todėl reikia atskirti arešto teisėtumą nuo konkretaus turto pertvarkymo draudimo proporcingumo. Kreditoriaus reikalavimo apsauga savaime nepateisina kiekvieno absoliutaus disponavimo ribojimo.

Kaip Konstitucija riboja skolų nurašymą fizinio asmens bankrote?

2017 m. gegužės 19 d. nutarime KT5-N4/2017 Konstitucinis Teismas nagrinėjo dvi skirtingas Fizinių asmenų bankroto įstatymo taisykles. Pirma, buvo vertinama nuostata, kuri tam tikrais atvejais dėl asmens teistumo neleidžia iškelti bankroto bylos. Antra, tikrinta taisyklė, pagal kurią baigus procesą galėjo būti nurašomi likę reikalavimai, įskaitant tyčiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą.

Byla Nr. 12/2016-13/2016

—

Teismas pripažino, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta proceso pradžios išimtis neprieštaravo Konstitucijai. Tačiau 29 straipsnio 7 dalis prieštaravo Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams tiek, kiek leido nurašyti reikalavimus atlyginti tyčine nusikalstama veika padarytą žalą.

Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis įtvirtina pareigą atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą. Skolininko galimybė po sąžiningo bankroto grįžti į ekonominį gyvenimą yra teisėtas tikslas, bet ji negali panaikinti nukentėjusiojo teisės į atlyginimą už sąmoningai nusikalstamu būdu padarytą žalą. Teismas pasiekė šią išvadą remdamasis žalos atlyginimo ir teisingumo principais, todėl atskirai nebesprendė pareiškėjų argumento pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuosavybės apsaugą.

Šis nutarimas nerodo, kad visi kiti reikalavimai fizinio asmens bankrote privalo išlikti. Jis nustato konstitucinę išimtį konkrečiai tyčinės nusikalstamos žalos reikalavimams ir patvirtina, kad skolų nurašymo režime turi būti išlaikyta skolininko bei kreditoriaus teisių pusiausvyra.

Kaip proceso išlaidos gali riboti teisę į teismą?

2018 m. gruodžio 14 d. nutarime KT22-N12/2018 nagrinėta Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 6 dalis. Ji kategoriškai nustatė, kad šalims nepaskirstomos išlaidos, atsiradusios dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą, ES Teisingumo Teismą ar administracinį teismą dėl norminio akto teisėtumo.

Byla Nr. 16/2017

—

Konstitucinis Teismas pripažino šią taisyklę prieštaraujančia Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, teisingumo ir teisinės valstybės principams. Kategoriškas draudimas neleido bylą nagrinėjančiam teismui įvertinti, ar išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, kokios buvo konkrečios aplinkybės ir kam teisinga jas priskirti.

Teisė kreiptis į teismą turi būti reali, o ne vien formali. Jei teisės klausimui išspręsti būtinas kreipimasis į aukštesnę ar specializuotą teisminę instituciją, šalies patirtos pagrįstos išlaidos negali automatiškai likti jai vien dėl tokio kreipimosi. Kita vertus, nutarimas nereiškia, kad visos išlaidos visada atlyginamos. Teismas turi galėti jas individualiai įvertinti ir paskirstyti pagal proceso taisykles.

Kredito, mokesčių ar nemokumo ginče tai svarbu, kai nacionalinės normos konstitucingumas arba ES teisės aiškinimas lemia bylos rezultatą. Išlaidų taisyklė negali atgrasyti šalies nuo veiksmingos teisminės gynybos.

Kokią ribą Teismas nustatė nekilnojamojo turto mokesčiui?

2015 m. rugsėjo 22 d. nutarime KT24-N14/2015 Konstitucinis Teismas vertino Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo taisykles. Vienas klausimas buvo, ar Konstitucija reikalauja papildomų lengvatų asmenims, mokantiems mokestį už nustatytą vertės ribą viršijantį turtą. Kitas – ar galima vieną neapmokestinamą ribą taikyti bendrai įstatyme apibrėžtų šeimos narių turtui.

Teismas nepripažino nekonstituciniu to, kad įstatyme nenustatyta platesnė papildoma lengvata. Įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją pasirinkti mokesčio objektą, ribas ir lengvatas, jei laikomasi Konstitucijos.

Tačiau šeimos turto sumavimo taisyklė buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir 38 straipsnio 1–2 dalims. Ji skirtingai apmokestino sutuoktinius, vienus vaikus auginančius asmenis bei kartu gyvenančius vaikus, palyginti su kitais panašaus turto savininkais, vien dėl šeiminės padėties. Mokesčio administravimo patogumas negalėjo pateisinti tokio nevienodo traktavimo.

Konstitucinis mokesčių vertinimas apima ne tik nuosavybės naštą, bet ir asmenų lygybę bei šeimos apsaugą.

—

Ši byla yra patikrintas mokesčių ir turto precedentas. Ji nėra tiesioginė byla dėl mokestinės nepriemokos, skolos išieškojimo ar mokesčių administratoriaus reikalavimo senaties.

Ar patvirtinta praktika dėl finansinio privatumo ir mokesčių skolų?

Ne šiame tyrime. Tiksli banko sąskaitų, finansinės informacijos ir banko paslapties paieška rado tik vieną bylą, kurioje banko sąskaita paminėta šalutiniame teisinės pagalbos kontekste. Platesnė privataus gyvenimo paieška grąžino 17 dokumentų, bet pirmieji buvo bendro pobūdžio duomenų ir privatumo bylos, o ne finansinio privatumo precedentai.

Tikslios frazės mokestinė nepriemoka, mokesčių nepriemoka ir mokestinės skolos grąžino nulį. Platesnės mokesčių užklausos rado mokesčių, sankcijų ir nemokumo bylų, tarp jų KT24-N14/2015, tačiau nepatvirtino tiesioginės materialios nutarties apie mokestinės skolos išieškojimą ar nurašymą.

Todėl saugi išvada yra ribota: keturi aptarti nutarimai paaiškina konstitucinius principus, kurie gali būti svarbūs finansiniuose ginčuose, bet jie nepakeičia konkretaus finansinio privatumo ar mokestinių nepriemokų precedento. Nulinė paieška 184 sprendimų rinkinyje nėra įrodymas, kad tokios praktikos apskritai nėra.

Kokie Legalcode metaduomenys trukdo tyrimui?

Publikavimo citatos, pavyzdžiui, KT5-N4/2017, veikia kaip tikslūs identifikatoriai. Tačiau vidinis numeris Byla Nr. 16/2017, išspausdintas oficialiame tekste, tiksliame režime nerandamas. siūlo saugoti abu identifikatorius kaip tos pačios bylos aliasus.

Visi keturi dokumentai save įvardija NUTARIMAS, bet decisionKind fasetas tokios reikšmės nerodo ir vietoje jos grąžina su Konkurencijos taryba susijusias reikšmes. legalBasisKey, legalIssues, subjectMatter, decisionOutcome, finalOutcome ir remedyOrOrder taip pat tušti, nors tekstuose aiškiai išvardyti Konstitucijos straipsniai bei rezoliucinės išvados. Tai registruota .

Bandymas analitiškai sugrupuoti vien Konstitucinio Teismo šaltinį pagal sprendimo rūšį nepavyko: dvi tikėtinos vienaskaitos ir daugiskaitos užklausų schemos buvo atmestos prieštaringa validacija. apima legalcode_analyze sutarties taisymą.

Kaip praktiškai naudoti šiuos nutarimus?

Nustatykite tikslų ribojimą: turto disponavimas, skolos nurašymas, mokestis ar proceso išlaidos.
Patikrinkite oficialią nutarimo rezoliucinę dalį ir nurodytą įstatymo redakciją.
Atskirai įvardykite Konstitucijos straipsnį ir konstitucinį principą.
Neperkelkite vienos bylos išvados į kitą sritį be analogijos pagrindimo.
Naudokite ir KT... publikavimo citatą, ir vidinį Byla Nr., kai cituojate dokumentą.
Nulinį finansinio privatumo ar mokestinės skolos rezultatą laikykite tyrimo spraga, ne neigiama teisės taisykle.

Išvada

Absoliutus areštuoto ar ginčijamo žemės sklypo padalijimo draudimas pažeidė nuosavybės apsaugą ir teisinės valstybės principą.
Fizinių asmenų bankrotas negali nurašyti reikalavimo atlyginti tyčiniu nusikaltimu padarytą žalą.
Kategoriškas draudimas paskirstyti būtinas išlaidas dėl teisminio kreipimosi pažeidė teisę į teisminę gynybą.
Nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų diskrecija buvo palikta įstatymų leidėjui, bet diskriminacinis šeimos turto sumavimas panaikintas.
Tiesioginis finansinio privatumo ar mokestinės nepriemokos išieškojimo precedentas dabartine paieška nepatvirtintas.
Konstitucinio Teismo sprendimų vidaus numeriai, rūšys, teisiniai pagrindai ir rezultatai turi būti geriau struktūruoti.

Šaltiniai

This article provides general legal information, not advice for a specific matter. Laws, facts and procedural deadlines may change the result. Follow the linked primary sources and obtain local advice before acting.