Trumpas atsakymas
Atrinktoje Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kolekcijoje trys nutarimai pateikia ypač naudingus, bet skirtingus proporcingumo pavyzdžius.
prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas neaiškus ir nebūtinas ribojimas nepilnamečiams skleisti informaciją apie kitokius nei santuoka pagrįstus šeimos modelius. Vaikų interesų apsauga yra svarbus tikslas, tačiau vien jo įvardijimas nepateisina priemonės, kuri kartu paneigia objektyvios informacijos, lygybės, pliuralizmo ir tolerancijos vertę.
Konstitucijai neprieštaraujančiais pripažinti registracijos ir deklaravimo reikalavimai verslo interesams atstovaujančių asociacijų lobistinei veiklai. Jie siekė teisėkūros skaidrumo ir korupcijos prevencijos, buvo taikomi apibrėžtiems ryšiams su teisėkūros procese dalyvaujančiais asmenimis ir nepanaikino kitų viešo nuomonės reiškimo būdų.
vertintas galimybių paso tikrinimas. Nors COVID-19 kriterijaus peržiūra ribojo privatumą, ji buvo grindžiama visuomenės sveikatos tikslu, apsiribojo bendru atitikties rezultatu, neleido duomenų kaupti ar saugoti ir buvo susieta su laikina ypatinga situacija. Dėl šių ribų Teismas priemonę laikė proporcinga.
Šie sprendimai nesukuria automatinės formulės. Jie siūlo klausimų seką: ar ribojimas nustatytas įstatymu, ar jo turinys aiškus, ar tikslas konstituciškai svarbus, ar priemonė būtina, ar yra mažiau ribojančių alternatyvų, ar išlieka kiti informacijos kanalai ir ar nepaneigiama teisės esmė.
Kokia yra nagrinėtos kolekcijos riba?
Produkcijos Legalcode MCP 2026 m. rugsėjo 13 d. šaltinio profilis rodė 185 „Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo atrinktų oficialių sprendimų per e-Seimą / TAR“ įrašus. Tai atrinkta kolekcija, o ne patvirtintas visas Konstitucinio Teismo archyvas.
Paieška šiame šaltinyje grąžino 4 įrašus pagal frazę „Konstitucijos 25 straipsnio“, 2 pagal „teisė gauti informaciją“, 3 pagal „informacijos laisvę“, 43 pagal „proporcingumo principas“ ir 14 pagal „privatų gyvenimą“. Plati proporcingumo paieška apėmė socialinę paramą, baudžiamąją atsakomybę, profesinius ribojimus ir daugelį kitų su informacijos teisėmis nesusijusių temų. Todėl vien raktažodžio nepakanka.
Toliau atrinkti tik trys visiškai peržiūrėti nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas pats taikė ribojimo vertinimą informacijos laisvei, su jos sklaida susijusioms pareigoms arba prieigai prie asmens duomenų. Paieškos ištrauka buvo laikoma kandidato nuoroda, o ne įrodymu; ilgi dokumentai perskaityti naudojant visus MCP puslapiavimo žymeklius iki galutinės rezoliucinės dalies.
Bendras konstitucinis testas
Konstitucijos 25 straipsnis saugo teisę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Ši laisvė susijusi su įsitikinimų raiška ir yra būtina demokratijai, tačiau ji nėra izoliuota nuo kitų teisių. Konstitucija taip pat saugo sveikatą, garbę, orumą, privatų gyvenimą, dorovę, konstitucinę santvarką ir kitas konstitucines vertybes.
Konstitucinio Teismo praktikoje ribojimas turi atitikti kelias kartu taikomas sąlygas. Jis turi būti nustatytas įstatymu, būtinas demokratinėje visuomenėje, skirtas kito asmens teisei ar konstituciškai svarbiam tikslui apsaugoti, nepaneigti pačios teisės prigimties bei esmės ir būti proporcingas. Be to, žmogaus teises ribojančios sąvokos turi būti ypač aiškios.
„asmens teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti“.
—
Proporcingumas dėl to nėra vien abstraktus interesų palyginimas. Reikia patikrinti priemonės apimtį, realų jos poveikį, išimtis, trukmę ir tai, ar teisė gali būti veiksmingai įgyvendinama kitu būdu.
Kada vaikų apsauga nepateisino informacijos ribojimo?
Nutarime Nr. KT101-N15/2024 nagrinėtas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo kriterijus. Jis neigiamą poveikį darančiai informacijai priskyrė turinį, kuriuo „niekinamos šeimos vertybės“ arba skatinama kitokia nei Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta santuokos bei šeimos kūrimo samprata.
Teismas pripažino, kad vaikai yra pažeidžiama grupė ir valstybė gali nustatyti būtent jiems skirtus informacijos sklaidos ribojimus. Tačiau vaikų interesų pirmumas nesuteikia leidimo nepaisyti kitų Konstitucijos vertybių. Informacija apie bet kokius šeimos modelius ar tarpusavio santykius negali būti laikoma savaime netinkama nepilnamečiams.
Įstatymo formuluotė taip pat buvo neaiški. Ji nesudarė galimybės tiksliai nustatyti, kokia informacija „niekina šeimos vertybes“, o nuorodos į Konstitucijos ir Civilinio kodekso šeimos sampratas nepašalino dviprasmybės. Toks neapibrėžtumas ypač problemiškas, kai nuo jo priklauso informacijos sklaidos draudimas.
„informacijos apie kitokius nei vyro ir moters santuokos pagrindu sukurtos šeimos modelius ribojimas nepilnamečiams vaikams nėra būtinas“.
—
Teismas nusprendė, kad toks ribojimas trukdė nepilnamečiams gauti objektyvią, realius visuomeninius santykius atspindinčią informaciją ir formuotis remiantis pagarba žmogaus teisėms bei orumui. Nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 25 straipsnio 1–3 dalims, 38 straipsnio 1–2 dalims ir teisinės valstybės principui.
Šio nutarimo pamoka platesnė už konkrečią temą: teisėtas apsaugos tikslas nepakeičia įrodymo, kad pasirinkta turinio kategorija ir ribojimo mastas iš tikrųjų būtini.
Kada informacijos sklaidos pareigos buvo proporcingos?
Nutarime Nr. KT34-N9/2025 nagrinėtas Lobistinės veiklos įstatymas. Verslo tikslų siekiantiems juridiniams asmenims ar jų asociacijoms atstovaujančio juridinio asmens nuomonė dėl teisėkūros tam tikromis sąlygomis buvo laikoma lobistine veikla. Dėl to reikėjo įsirašyti į lobistų sąrašą, sumokėti rinkliavą ir pateikti skaidrių teisėkūros procesų deklaracijas.
Priemonė apsunkino konkretų informacijos teikimo būdą, todėl buvo vertinamos informacijos, įsitikinimų raiškos ir asociacijų laisvės. Tačiau Teismas atsižvelgė į tai, kad taisyklė taikyta atstovaujant verslo interesams ir siekiant paveikti asmenis, turinčius įgaliojimų teisėkūros procese. Skaidri teisėkūra, neteisėtos įtakos ir korupcijos prevencija pripažintos konstituciškai svarbiais tikslais.
Svarbu ir tai, ko norma nedraudė. Asociacija galėjo viešai reikšti nuomonę kitais įstatyme nurodytais būdais be lobistams taikomų reikalavimų. Net kai buvo bendraujama kaip lobistui, registracija ir deklaracija nepanaikino galimybės perduoti nuomonę. Teismas todėl nenustatė neproporcingo Konstitucijos 25 ir 35 straipsnių laisvių suvaržymo ir nuostatą pripažino neprieštaraujančia Konstitucijai.
Praktinis klausimas kitoms informacijos pareigoms yra ne vien „ar yra administracinė našta?“. Reikia klausti, kam ji taikoma, kokį skaidrumo tikslą aptarnauja, kiek kainuoja, kokie kiti kanalai lieka ir ar našta faktiškai neužkerta kelio raiškai.
Kada asmens duomenų peržiūra buvo laikyta proporcinga?
Nutarimo Nr. KT83-N9/2023 privatumo dalis buvo susijusi su COVID-19 galimybių paso patikra. Kontaktines paslaugas teikiantys subjektai galėjo peržiūrėti, ar asmuo atitiko bent vieną nustatytą skiepijimo, persirgimo ar neigiamo testo kriterijų.
Konstitucinis Teismas pripažino, kad tokia peržiūra įsiterpė į Konstitucijos 22 straipsnio saugomą privatumą. Rezultatas nebuvo grindžiamas teiginiu, kad bendras atitikties indikatorius nėra asmens duomuo. Teismas vertino teisinį pagrindą, išskirtinę pandemijos situaciją, visuomenės sveikatos tikslą ir konkrečias technines bei organizacines ribas.
Tikrinantis asmuo galėjo nustatyti tik tai, kad vienas iš kriterijų tenkinamas, bet ne konkretų asmens sveikatos faktą. Duomenys galėjo būti tik peržiūrėti patikros metu – jų nebuvo leidžiama rinkti, saugoti ar kitaip naudoti. Dokumentus teikė tik asmenys, pasirinkę konkrečias kontaktines paslaugas ar renginius, o būtinųjų paslaugų išimtys išliko.
„nėra pagrindo teigti, kad tokiu teisiniu reguliavimu būtų buvusi neproporcingai apribota asmens teisė į privatumą“.
—
Nuostatos pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijos 22 straipsniui. Šį rezultatą reikia taikyti siaurai. Jis nepateisina bendro sveikatos ar kitų jautrių duomenų rinkimo. Priešingai, nutarimas rodo, kiek reikšmės turėjo minimalus rodomas rezultatas, draudimas kaupti duomenis, apibrėžtas tikslas, išimtys ir laikinas ypatingos situacijos pobūdis.
Ką šis testas reiškia kredito informacijos sistemai?
Kredito informacijos teikėjas gali turėti teisėtą tikslą – vertinti įsipareigojimų vykdymo riziką, mažinti sukčiavimą ar vykdyti teisės aktuose nustatytas pareigas. Tačiau tikslas savaime nepateisina kiekvieno duomenų lauko, kiekvieno gavėjo ar neriboto saugojimo.
KT83-N9/2023 logika nukreipia į praktines apsaugos priemones: ar gavėjui rodoma tik būtina išvada, ar ir jos žaliaviniai šaltiniai; ar duomenis galima kopijuoti; kiek laiko jie saugomi; ar tikslas tiksliai apibrėžtas; kas turi prieigą. KT101-N15/2024 primena, kad neaiški „rizikingos informacijos“ kategorija gali leisti savavališką ar diskriminacinį taikymą. KT34-N9/2025 parodo, kad tikslinė atskaitomybės pareiga gali būti proporcinga, jei ji nepanaikina teisės esmės ir palieka veiksmingus teisėtus kanalus.
Tai analogijos, o ne tiesioginiai sprendimai apie kredito biurus. Konkrečiam kredito duomenų tvarkymui dar reikia patikrinti BDAR, Lietuvos asmens duomenų ir kredito teisės normas, duomenų subjekto teises bei faktinę sistemos architektūrą.
Kaip patikimai cituoti kolekciją?
Metaduomenyse visi trys dokumentai vadinami bendru tipu COURT_DECISION, nors jų tekstuose aiškiai nurodyta „NUTARIMAS“ ir rezoliucinės dalys yra priešingos: viena nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, kitos – neprieštaraujančiomis. Be viso teksto šių rezultatų patikimai filtruoti negalima.
Oficialus publikacijos numeris KT... yra paieškoje, tačiau vidinis Byla Nr. numeris lieka tik tekste. Pavyzdžiui, tiksli paieška pagal 3/2024 negrąžino nutarimo KT101-N15/2024, o paieška pagal publikacijos numerį jį rado. Ši spraga registruota . Sprendimo rūšies, teisinių pagrindų ir rezultato neišgavimas registruotas . Naujo besidubliuojančio klausimo kurti nereikėjo.
Išvada
Atrinkti nutarimai pateikia ir neigiamą, ir teigiamą proporcingumo kontrolės pavyzdį. KT101-N15/2024 rodo, kad miglotas turinio ribojimas negali būti pateisintas vien pažeidžiamos grupės apsauga. KT34-N9/2025 rodo, kad apibrėžtos skaidrumo pareigos gali reguliuoti informacijos perdavimo būdą nepaneigdamos raiškos. KT83-N9/2023 rodo, kad net jautraus konteksto duomenų peržiūra gali atitikti Konstituciją, kai ji siaurai apribota tikslu, apimtimi, laiku ir draudimu kaupti.
Šie sprendimai padeda sudaryti proporcingumo klausimyną, bet nepakeičia konkrečiam atvejui taikytinos teisės analizės. Reikia tikrinti galiojančią normos redakciją, visą nutarimo tekstą, faktinę technologijos veiklą ir mažiau ribojančias alternatyvas.
Šaltiniai
This article provides general legal information, not advice for a specific matter. Laws, facts and procedural deadlines may change the result. Follow the linked primary sources and obtain local advice before acting.