AI generated reportLTLietuvių

Kurie Lietuvos banko aktai reglamentuoja atsakingąjį skolinimą ir kreditingumo vertinimą?

Du Lietuvos banko 2026 m. nutarimai siejasi su kreditingumu: vienas nustato būsimą materialų standartą, kitas – priežiūros įrodymus.

Created on
Created on 2026-09-13
Reading time
7 minute read
Topic
Lithuania law

Trumpas atsakymas

Indeksuotoje Lietuvos banko pasirinktų oficialių aktų kolekcijoje dviem 2026 m. liepos 9 d. nutarimais tiesiogiai aptariamas vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimas arba atsakingasis skolinimas.

yra pagrindinis materialusis dokumentas: juo nauja redakcija išdėstomi 2013 m. nutarimu Nr. 03-62 patvirtinti Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatai. Jie skirti vartojimo kredito davėjams ir tarpusavio skolinimo platformų operatoriams ir detalizuoja vertinimą, DSTI, pajamas, įsipareigojimus, kredito istoriją bei vidaus kontrolę.

atlieka kitą funkciją. Juo nauja redakcija išdėstomos įrašymo į viešuosius vartojimo kredito davėjų ir tarpusavio skolinimo platformų operatorių sąrašus taisyklės. Pareiškėjai Lietuvos bankui turi pateikti savo kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo taisykles bei parodyti, kaip jose sureguliuotas informacijos rinkimas, registrų tikrinimas, vertinimo galiojimas ir duomenų saugojimas.

Svarbiausia datos išlyga: abu nutarimai įsigalioja tik 2026 m. lapkričio 20 d. Jie buvo paskelbti, bet dar nebuvo taikytini 2026 m. rugsėjo 13 d. sprendimui. Indeksuotoje Legalcode kolekcijoje tuo metu trūko atskirai gaunamų dabar galiojančių bazinių nutarimų Nr. 03-62 ir Nr. 03-17 redakcijų, todėl vien šia kolekcija negalima pagrįsti viso iki lapkričio 20 d. taikomo poįstatyminio režimo.

Ką apima pasirinkta Lietuvos banko kolekcija?

Legalcode šaltinis LT_BANK apibūdinamas kaip Lietuvos banko rinkos dalyvių ir pasirinktų oficialių aktų kolekcija. Joje tyrimo metu buvo 1 286 dokumentai: rinkos dalyvių sąrašų įrašai, informacinė medžiaga ir 36 dokumentai, klasifikuoti kaip nutarimai.

Žodis „pasirinktų“ čia yra teisinės išvados riba. Kolekcija nėra visų Lietuvos banko dabar galiojančių ir istorinių aktų registras. Paieškos rezultato nebuvimas negali būti paverstas išvada, kad atitinkamo akto ar reikalavimo Lietuvos teisėje nėra.

Ieškant tikslių frazių „atsakingojo skolinimo“ ir „kreditingumo vertinimo“, grąžinti tie patys du nutarimai – Nr. 2026/03-80 ir Nr. 2026/03-79. Paieška pagal DSTI taip pat rado šiuos dokumentus. Tačiau LTV paieška negrąžino nė vieno įrašo, o numerio 03-144 paieška pateikė tik analizatoriaus išplėstus, tekste šio numerio neturinčius rezultatus. Todėl būsto ar nekilnojamuoju turtu užtikrinto kredito režimui reikia atskiro oficialių šaltinių tyrimo.

Kokia yra nutarimo Nr. 2026/03-80 funkcija?

Nutarimas Nr. 2026/03-80 pakeičia Lietuvos banko valdybos 2013 m. kovo 19 d. nutarimą Nr. 03-62 ir visą dokumentą išdėsto nauja redakcija. Jo priede esančių nuostatų tikslas – nustatyti vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo reikalavimų įgyvendinimo tvarką.

Nuostatai turi „skatinti atsakingą vartojimo kredito davėjų vykdomos vartojimo kredito teikimo veiklos“ praktiką.

—

Jie taikomi pagal Vartojimo kredito įstatymą veikiantiems kredito davėjams ir tarpusavio skolinimo platformų operatoriams. Tai nėra bendras visų rūšių banko paskolų ar įmonių kreditavimo standartas.

Nauja redakcija atsakingąjį skolinimą sieja su išsamiu kreditingumo vertinimu prieš suteikiant kreditą arba prieš įstatyme nurodytą reikšmingą kredito ar vartotojo mokamos sumos padidinimą. Davėjas neturi sudaryti galimybės vartotojui prisiimti pernelyg didelės finansinių įsipareigojimų naštos. Kreditas negali būti suteiktas, jei vertinimas neleidžia pagrįstai manyti, kad įsipareigojimai tikriausiai bus vykdomi sutartomis sąlygomis.

Kokius praktinius klausimus detalizuoja Nr. 2026/03-80?

Nutarimas nėra vien principų deklaracija. Naujos redakcijos nuostatai apima:

  • vartotojo vidutinės mėnesio įmokos pagal visus įsipareigojimus ir pajamų santykį (DSTI);
  • atskirų įsipareigojimų vidutinės mėnesio įmokos apskaičiavimą;
  • tvarių pajamų nustatymą ir bendrą bent keturių paskutinių mėnesių vidurkio taisyklę;
  • pajamų šaltinius, jų įvairovę, tvarumą ir galimą kitimą;
  • turimus įsipareigojimus, įsiskolinimus ir kredito istoriją;
  • informaciją bei įrodymus, kuriuos turi surinkti ir įvertinti davėjas;
  • vertinimo dokumentavimą ir vidaus kreditingumo taisykles.

Bendroji naujos redakcijos DSTI riba yra 40 procentų, tačiau dokumentas numato konkrečias išimtis. Vien riba todėl negali būti taikoma izoliuotai. Reikia perskaityti išimties sąlygas, skaičiavimo metodą, pajamų tvarumo reikalavimus ir konkrečiam produktui taikytiną įstatymo aprėptį.

Kreditas negali būti suteiktas, jei rezultatai neleidžia „daryti pagrįstos išvados“, kad įsipareigojimai tikriausiai bus įvykdyti.

—

Šie reikalavimai svarbūs pasirengimui, bet jų teisinis laikas negali būti ignoruojamas. Nutarimo 2 punktas aiškiai nustato 2026 m. lapkričio 20 d. įsigaliojimą. Be to, nauja redakcija remiasi Vartojimo kredito įstatymo būsimos redakcijos 16 straipsnio 17 dalimi, o ne 2026 m. rugsėjį galiojusiu straipsnių numeravimu.

Kokia yra nutarimo Nr. 2026/03-79 funkcija?

Nutarimas Nr. 2026/03-79 keičia 2016 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 03-17 nustatytas viešųjų sąrašų tvarkymo taisykles. Tai registravimo, leidimo ir priežiūros įrodymų sluoksnis, o ne savarankiškas kreditingumo materialusis testas.

Naujos taisyklės nustato, kokius dokumentus asmuo pateikia Lietuvos bankui, kad būtų įrašytas į viešąjį vartojimo kredito davėjų arba tarpusavio skolinimo platformų operatorių sąrašą. Abiejų rūšių pareiškėjai turi pridėti patvirtintas vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo taisykles.

Prieduose pateiktos atitikties lentelės reikalauja nurodyti vidaus taisyklių punktus, kuriuose aprašyta:

  • kaip, kokia forma ir kokia informacija renkama vertinimui;
  • kokia iš vartotojo gauta informacija tikrinama ir kuriuose registruose bei informacinėse sistemose;
  • kiek laiko atliktu vertinimu galima remtis prieš sudarant sutartį;
  • kiek laiko saugoma vertinimo informacija, duomenys ir dokumentai;
  • kaip kiti vertinimo bei atsakingojo skolinimo reikalavimai įgyvendinami vidaus procese.

Šis nutarimas atsako į klausimą, ką būsimas rinkos dalyvis turės įrodyti priežiūros institucijai. Jis pats nenustato, kad vien pateikta tvarka yra teisėta ar pakankama, ir nepakeičia materialiųjų Vartojimo kredito įstatymo bei nutarimo Nr. 03-62 / 2026/03-80 reikalavimų.

Kaip abu nutarimai veikia kartu?

Ryšį galima suprasti kaip dviejų lygių sistemą. Nr. 2026/03-80 nusako, kokios turi būti vertinimo taisyklės ir pats sprendimas. Nr. 2026/03-79 nustato, kaip pareiškėjas Lietuvos bankui pateikia savo vidaus taisykles ir atitikties žemėlapį, kad galėtų būti įrašytas į atitinkamą viešąjį sąrašą.

Tačiau įrašymas į sąrašą nėra nuolatinis visų vėlesnių kredito sprendimų teisėtumo patvirtinimas. Konkrečiame ginče reikia tikrinti, kokia taisyklių redakcija galiojo, kokius duomenis davėjas faktiškai surinko, kaip juos patikrino, ką apskaičiavo ir ar išvada atitiko individualias aplinkybes.

Abu 2026 m. nutarimai suderinti su ta pačia būsima Vartojimo kredito įstatymo reforma ir įsigalioja tą pačią dieną. Dėl to jų negalima išskaidyti taip, kad nauja paraiškos forma būtų taikoma anksčiau, o materialus standartas – vėliau, arba atvirkščiai.

Ką galima pasakyti apie 2026 m. rugsėjo 13 d. galiojusią teisę?

Tą dieną dabartinio jau nustatė pareigą prieš sutartį įvertinti vartotojo kreditingumą pagal atsakingojo skolinimo principą, remiantis pakankama vartotojo informacija, registrų ir informacinių sistemų patikra arba kitais įrodymais. Tačiau tai neleidžia būsimo nutarimo detalių automatiškai laikyti tuomet galiojusiais poįstatyminiais reikalavimais.

Produkcijos MCP tiksli paieška pagal bazinius numerius 03-62 ir 03-17 grąžino nulį. Visų pavadinimų frazių paieška grąžino tik 2026 m. pakeitimus, kurie įsigalios lapkritį. Todėl sprendimui iki lapkričio 20 d. būtina atskirai gauti oficialią tuo metu galiojusią bazinio nutarimo suvestinę redakciją.

Ši aprėpties ir versijų problema jau registruota ir papildyta Nr. 03-17 reprodukcija. Naujas atskiras klausimas nekurtas, nes taisymo principas tas pats: bazinis aktas ir vėlesnis pakeitimas turi būti vienoje versijų šeimoje, su abiem paieškoje veikiančiais numeriais ir aiškia galiojimo data.

Ko negalima išvesti iš paieškos rezultatų?

Negalima teigti, kad šie du dokumentai yra vieninteliai Lietuvos banko aktai visoms kredito rūšims. Kolekcija yra pasirinktinė, bazinės redakcijos nepateiktos, o būsto kredito terminų paieška negrąžino patikimo materialiojo akto. Įmonių kreditui, hipoteka užtikrintam kreditui ar kitai specialiai paskolai gali būti taikomas kitas įstatymas, Lietuvos banko priemonė arba tiesiogiai taikomas ES reikalavimas.

Taip pat negalima pasikliauti vien dokumento ACTIVE žyma. Abu rasti nutarimai taip pažymėti kolekcijoje, nors jų pačių metaduomenys ir tekstas nurodo būsimą 2026 m. lapkričio 20 d. įsigaliojimą. Teisinei išvadai lemiamas yra ne vien kolekcijos statuso laukas, bet akto priėmimo, paskelbimo, įsigaliojimo ir konkrečiai datai taikytinos redakcijos grandinė.

Legalcode šaltinio profilyje taip pat atkartota techninė problema: konkrečiai 1 286 dokumentų LT_BANK kolekcijai rodomas visų Lietuvos gairių kalbos skaičius – 646 399. Tai jau registruota ir neturi būti naudojama kaip Lietuvos banko kolekcijos dydis.

Išvada

Indeksuotoje kolekcijoje Nr. 2026/03-80 yra tiesiogiai svarbiausias atsakingojo skolinimo ir kreditingumo vertinimo aktas. Jis iš naujo išdėsto vartojimo kredito materialųjį standartą ir detalizuoja sprendimą, DSTI, pajamas, įsipareigojimus, kredito istoriją bei kontrolę. Nr. 2026/03-79 papildo priežiūros architektūrą: būsimas kredito davėjas ar P2P operatorius turi pateikti savo taisykles ir parodyti, kur jose įgyvendinti reikalavimai.

Abu aktai įsigalioja 2026 m. lapkričio 20 d. Iki tos dienos konkrečiam sprendimui reikia dabartinės Vartojimo kredito įstatymo redakcijos ir oficialios tuo metu galiojusios bazinio Lietuvos banko akto redakcijos. Pasirinktinės kolekcijos spraga neleidžia nei taikyti būsimų taisyklių anksčiau, nei daryti išvadą, kad kitoms kredito rūšims Lietuvos banko aktų nėra.

Šaltiniai

This article provides general legal information, not advice for a specific matter. Laws, facts and procedural deadlines may change the result. Follow the linked primary sources and obtain local advice before acting.