Trumpas atsakymas
Atrinktoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktikos kolekcijoje trys išsamūs sprendimai parodo skirtingas informacijos teisės ribas.
LVAT konstatavo, kad Policijos departamentas neatsakė į konkrečius profesinės sąjungos klausimus ir pačiame atsakyme nepaaiškino, kodėl dalies informacijos neteikia. Vėliau teisme pateikti asmens duomenų apsaugos argumentai nepakeičia pareigos motyvuoti pirminį administracinį aktą. Tačiau LVAT pats nenurodė atskleisti visų pareigūnus identifikuojančių duomenų – institucija turėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.
pabrėžta kita riba: institucija teikia turimą ir pagal įstatymą teiktiną informaciją, o ne privalo sukurti tokio turinio atsakymą, kokio pageidauja pareiškėjas. Svarbu ir laiku pateikti teisinį pagrindą bei argumentus dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR).
LVAT pripažino, kad ankstesnis asmens duomenų viešumas Latvijos registre savaime neleidžia jų nevaržomai skelbti iš naujo. Viešojo intereso tikslui pakako mažesnės duomenų apimties, todėl gimimo datos ir paso numerio paskelbimas neatitiko būtinumo bei duomenų kiekio mažinimo reikalavimų.
Šios bylos nesukuria paprastos taisyklės, kad informacijos teisė visada nusveria privatumą arba atvirkščiai. Reikia atskirai vertinti prieigos pagrindą, prašymo turinį, tikslą, institucijos turimus duomenis, būtinumą, galimą nuasmeninimą ir sprendimo motyvus.
Kokia yra nagrinėtos kolekcijos riba?
Produkcijos Legalcode MCP 2026 m. rugsėjo 13 d. šaltinio profilis rodė 2 245 įrašus iš „Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atrinktos praktikos per e-Seimą / TAR“. Tai nėra visas LVAT sprendimų archyvas. Datos pasiskirsčiusios labai netolygiai: 18 istorinių įrašų buvo iš 2001–2006 m., 598 – iš 2025 m., o 1 629 – iš 2026 m. Be to, kolekcijoje patvirtinta bent viena to paties sprendimo publikacijų pora, todėl bendras įrašų skaičius nėra unikalių sprendimų skaičius.
Paieška tik šiame šaltinyje grąžino 14 įrašų pagal tikslią frazę „teisė gauti informaciją“, 2 pagal „asmens duomenų apsauga“, 14 pagal „Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas“ ir 14 pagal „teisė susipažinti“. Šie skaičiai nėra precedentų statistika. Viename dokumente gali būti pareiškėjo argumentai, pirmosios instancijos teismo santrauka ir paties LVAT išaiškinimai. Teisinę taisyklę galima nustatyti tik perskaičius visą dokumentą ir patikrinus, kas teiginį suformulavo bei ką teismas nusprendė.
Neišsamus institucijos atsakymas: byla Nr. eA-1279-1188/2025
Policijos darbuotojų profesinė sąjunga prašė Policijos departamento pateikti informaciją apie budėjimą namuose 2021–2023 m. Ji klausė, kur ir kam toks budėjimas buvo organizuotas, kokias funkcijas atliko pareigūnai, kokio lygio budėjimai buvo nustatyti ir kokie priedai sumokėti.
Departamentas nurodė bendrą budėjimo paskirtį, apytikrį pareigūnų skaičių ir bendrą 339 923 Eur išmokų sumą, bet neatsakė į šešis konkrečius klausimus. Tik ginčui persikėlus į teismą ryškiau remtasi asmens duomenų apsauga ir pavojumi, kad net iš dalies apibendrinti duomenys leistų atpažinti pareigūnus.
LVAT vertino profesinės sąjungos teisę gauti jos funkcijoms reikalingą informaciją ir viešojo administravimo atsakymui taikomus išsamumo, tikslumo, teisėtumo bei objektyvumo reikalavimus. Teismas konstatavo, kad Departamentas prašymo neišnagrinėjo tokio, koks jis buvo pateiktas, ir pačiame atsakyme nenurodė atsisakymo priežasčių.
Departamentas „netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo Prašymą ir pažeidė jo teisę gauti informaciją“.
—
Teismo požiūriu, sprendimo motyvai turi būti pateikti laiku. Institucija negali palikti pareiškėjo spėlioti ir tik vėliau teismo procese suformuluoti esminį atsisakymo pagrindimą.
„administracinio akto priėmimo motyvai turi būti nurodyti pačiame akte“.
—
Policijos departamento apeliacinis skundas buvo atmestas. Liko galioti sprendimas panaikinti jo atsakymą ir įpareigoti prašymą nagrinėti iš naujo. Ši baigtis svarbi: LVAT neįpareigojo nedelsiant perduoti profesinei sąjungai visų vardinių duomenų ir nenustatė vienintelio leistino nuasmeninimo būdo. Institucija turėjo iš naujo suderinti profesinės sąjungos informacijos teisę su konkrečia asmens duomenų bei pareigūnų saugumo rizika ir tai tinkamai motyvuoti.
Institucijos turima informacija: byla Nr. eA-161-968/2026
Bendrovė kreipėsi į savivaldybę dėl kitų statytojų savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokų ir būsimo kompensavimo. Savivaldybė atsisakė pateikti konkrečius kitų asmenų įmokų duomenis, remdamasi BDAR, o į kitus, iš dalies hipotetinius klausimus atsakė pagal turimą informaciją.
LVAT priminė, kad įstatyme informacija siejama su žiniomis, kuriomis institucija disponuoja vykdydama viešąsias funkcijas. Todėl prieigos teisė nėra teisė reikalauti, kad institucija sukurtų pageidaujamos apimties analizę, prognozę ar naują duomenų rinkinį.
Institucija turi „pateikti turimo, o ne asmens norimo gauti, turinio informaciją“.
—
Byla turi ir procesinę pamoką. Bendrovė apeliaciniame skunde išplėtė argumentus dėl BDAR, nors pirmojoje instancijoje nebuvo tinkamai pagrindusi prašomų duomenų teisėtumo, būtinumo ir konkretaus naudojimo tikslo. LVAT pabrėžė, kad apeliacija tikrina pirmosios instancijos sprendimą, o ne pradeda bylą iš naujo. Konkrečiomis aplinkybėmis savivaldybės atsakymas pripažintas pakankamu ir apeliacinis skundas atmestas.
Iš šios bylos negalima išvesti bendro leidimo institucijoms visada slėpti trečiųjų asmenų duomenis. Ji parodo du siauresnius dalykus: prieiga apima tai, ką institucija iš tikrųjų turi ir gali teisėtai pateikti, o pareiškėjas savo prieigos pagrindą bei atsakymą į privatumo prieštaravimus turi suformuluoti tinkamu proceso metu.
Viešo registro duomenų paskelbimas iš naujo: byla Nr. eA-672-442/2026
Ginčas kilo dėl komentaro socialiniame tinkle „Facebook“. Aptariant viešąjį pirkimą laimėjusios bendrovės tikrąjį naudos gavėją buvo paskelbta Latvijos verslo registro iškarpa. Joje buvo asmens vardas, pavardė, gimimo data, paso numeris ir adresas.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija skyrė papeikimą už BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir c punktų bei 6 straipsnio 1 dalies f punkto pažeidimus, susijusius su gimimo datos ir paso numerio paskelbimu. Pirmosios instancijos teismas šią sprendimo dalį panaikino, bet LVAT galutinį rezultatą pakeitė ir Inspekcijos išvadą paliko galioti.
LVAT BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto testą vertino kaip tris kartu būtinas sąlygas: turi būti teisėtas interesas, duomenų tvarkymas turi būti būtinas tam interesui pasiekti, o duomenų subjekto interesai ar pagrindinės teisės neturi jo nusverti. Viešojo intereso diskusijai apie pirkimo laimėtoją pakako asmens vardo, pavardės, vaidmens bendrovėje ir su bendrove susijusių duomenų. Gimimo data ir paso numeris tam nebuvo būtini.
„duomenų kiekio mažinimo principas, pagal kurį asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia“.
—
Ypač svarbu, kad Latvijos registras šiuos duomenis anksčiau buvo paskelbęs viešai. LVAT nelaikė šio fakto lemiamu. Kiekvienas naujas duomenų paskelbimas yra atskiras tvarkymo veiksmas, todėl naujas skelbėjas turi pats nustatyti teisinį pagrindą, būtinumą ir proporcingą duomenų apimtį.
Tai aktualu kredito informacijos bei įmonių rizikos paslaugoms. Viešame įmonių registre rastas laukas netampa laisvai pakartotinai naudojamas vien dėl techninio prieinamumo. Kai įmonės duomenys susiejami su fiziniu asmeniu, reikia nustatyti konkretų tikslą, teisinį pagrindą, reikalingą apimtį, saugojimo terminą ir asmens teises. Vis dėlto sprendimas nereiškia, kad bet koks viešo registro duomenų panaudojimas yra draudžiamas: byloje neteisėta pripažinta perteklinė konkrečių identifikatorių publikacija.
Kaip kartu taikyti šių bylų išaiškinimus?
Pirmiausia reikia tiksliai apibrėžti santykį. Institucijai pateiktas prašymas gauti jos turimą dokumentą nėra tas pats, kas privataus subjekto sprendimas nukopijuoti duomenis į savo ataskaitą ar paskelbti juos socialiniame tinkle. Prieigos teisės pagrindas ne visada tampa vėlesnio naudojimo teisiniu pagrindu.
Antra, svarbus duomenų lygis. Agreguota suma, pareigūnų vardai, gimimo data, paso numeris, įmonės vaidmuo ir infrastruktūros įmoka kelia nevienodą identifikavimo bei žalos riziką. Prieš visišką atsisakymą verta įvertinti dalinį atskleidimą, laukų pašalinimą, grupavimą ar kitą nuasmeninimą. Tačiau toks sprendimas turi išlikti naudingas ir atsakyti į teisėtą prašymo tikslą.
Trečia, motyvavimas nėra formalumas. Institucija turėtų nurodyti, kokią informaciją turi, kurią dalį pateikia, kurią sulaiko, kokia norma remiasi ir kodėl mažiau ribojanti priemonė netinka. Pareiškėjas savo ruožtu turėtų paaiškinti, kam duomenys reikalingi ir kodėl prašoma apimtis būtina. Teisme pirmą kartą pateiktos priežastys gali būti pavėluotos abiem pusėms.
Kaip patikimai cituoti šiuos įrašus?
Legalcode metaduomenyse LVAT dokumentai pažymėti bendru tipu COURT_DECISION. Cituotinas bylos numeris eA-... paprastai yra dokumento tekste, o caseNumber lauke saugomas ilgas AB-... publikavimo identifikatorius. Todėl citatoje reikėtų nurodyti sprendimo datą, tekste esantį kanoninį bylos numerį, konkretų punktą ir oficialią e-Seimo nuorodą.
Ši tapatybės bei tikslios paieškos spraga jau registruota . Tai, kad teismo tekste aprašytas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimas nėra išgautas ir susietas kaip atskiras peržiūrimas administracinis aktas, atitinka . Bent viena LVAT publikacijų dubliavimo pora registruota . Šiame tyrime naujo defekto nenustatyta, todėl besidubliuojantis GitHub klausimas nebuvo kuriamas.
Išvada
Byla Nr. eA-1279-1188/2025 rodo, kad institucija turi atsakyti į faktiškai pateiktą prašymą ir sprendimo motyvus nurodyti pačiame akte. Byla Nr. eA-161-968/2026 primena, kad teikiama institucijos turima ir teisėtai atskleidžiama informacija, o šalys turi laiku suformuluoti savo BDAR argumentus. Byla Nr. eA-672-442/2026 patvirtina, kad pirminis duomenų viešumas registre nepanaikina naujo skelbėjo pareigos įrodyti savo tvarkymo būtinumą ir laikytis duomenų kiekio mažinimo principo.
Tai nėra baigtinis Lietuvos administracinių precedentų katalogas. Prieš sprendžiant konkretų ginčą reikia patikrinti visą aktualų sprendimo tekstą, taikytą teisės akto redakciją, prašymo ir atsakymo dokumentus, duomenų gavėjo tikslą bei galimas mažiau ribojančias priemones.
Šaltiniai
This article provides general legal information, not advice for a specific matter. Laws, facts and procedural deadlines may change the result. Follow the linked primary sources and obtain local advice before acting.