Trumpas atsakymas
Prieinamas Lietuvos ir Jungtinės Karalystės dvigubo apmokestinimo sutarties suvestinis tekstas nustato ne vieną absoliučią taisyklę, o teisių apmokestinti paskirstymo sistemą. Palūkanas gali apmokestinti gavėjo rezidavimo valstybė. Jas taip pat gali apmokestinti valstybė, kurioje palūkanos atsiranda, tačiau jeigu gavėjas yra tikrasis palūkanų savininkas, šaltinio valstybės mokestis paprastai negali viršyti 10 procentų bendros palūkanų sumos.
Kai kurioms viešojo sektoriaus, eksporto kreditavimo, centrinių bankų ar įrangos pardavimo skolon palūkanoms sutartis numato išimtį: įvykdžius visas 11 straipsnio 3 dalies sąlygas, jos apmokestinamos tik gavėjo rezidavimo valstybėje. Tačiau bendroji 10 procentų riba netaikoma automatiškai. Reikia nustatyti rezidavimą, tikrąjį savininką, pajamų rūšį, palūkanų šaltinį, ryšį su nuolatine buveine, susijusių asmenų kainodarą ir kovos su piktnaudžiavimu taisykles.
Šiam atsakymui svarbus ir duomenų apribojimas. Legalcode šaltinių kataloge nurodyta Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sutarčių kolekcija LT_FINMIN, tačiau 2026 m. rugsėjo 13 d. jos nebuvo galima nei atrasti, nei pasirinkti produkcijos MCP. Todėl toliau remiamasi MCP rastu ir tiksliai atvertu oficialiu Jungtinės Karalystės institucijos paskelbtu Lietuvos–Jungtinės Karalystės sutarties tekstu. Tai yra patikimas konkrečios sutarties turinio įrodymas, bet ne apsimetimas, kad tekstas buvo gautas iš neveikiančios Lietuvos ministerijos kolekcijos.
Kurią sutartį tikrinome?
MCP paieška pagal Lietuvos šalį, palūkanas ir tikrąjį savininką rado devynis tiksliai užklausą atitinkančius mokesčių sutarčių dokumentus iš skirtingų partnerių institucijų. Šiam straipsniui pasirinktas : 2001 m. dvigubo apmokestinimo sutarties suvestinis tekstas, kuriame įterpti Daugiašalės konvencijos, vadinamos MLI, pakeitimai.
nurodo, kad dokumentas parengtas konsultuojantis su kompetentinga Lietuvos institucija ir atspindi bendrą supratimą, kaip MLI pakeitė sutartį. Kartu jame aiškiai perspėjama, kad pirmenybę turi autentiški sutarties ir MLI tekstai. Dokumentas pateikia ir bei .
Legalcode paieškos įrašas yra agreement/GB/tax:639. Jo 11 straipsnis atvertas struktūrine užklausa Article 11; MCP patvirtino tikslų skirsnio atitikimą ir grąžino visą pasirinktą straipsnį be nukirpimo. Taigi toliau pateikiamos ne paieškos ištraukos nuotrupos, o patikrintas oficialaus dokumento skirsnis.
Bendroji taisyklė: apmokestinti gali abi valstybės
11 straipsnio 1 dalis pirmiausia suteikia teisę apmokestinti gavėjo rezidavimo valstybei:
„Interest arising in a Contracting State and paid to a resident of the other Contracting State may be taxed in that other State.“
—
Tai nėra formuluotė „tik kitoje valstybėje“. 2 dalis išsaugo šaltinio valstybės teisę apmokestinti pagal jos teisę, bet nustato sutartinę ribą:
„if the recipient is the beneficial owner of the interest, the tax so charged shall not exceed 10 per cent of the gross amount of the interest.“
—
Praktinė išvada tokia: jeigu Lietuvos įmonė moka sutartyje suprantamas palūkanas Jungtinės Karalystės rezidentui, kuris yra jų tikrasis savininkas, Lietuva gali taikyti savo šaltinio mokestį, tačiau sutartis paprastai riboja jį iki 10 procentų bendros sumos. Jungtinė Karalystė taip pat gali apmokestinti savo rezidento pajamas, o dvigubo apmokestinimo panaikinimo mechanizmas vertinamas pagal kitas sutarties nuostatas ir vidaus teisę.
Šis teiginys neatsako, kiek konkrečiai reikia išskaičiuoti konkrečią dieną. Vidaus teisė gali nustatyti mažesnį tarifą, atleidimą, deklaravimo tvarką ar dokumentų reikalavimus. Sutartis paprastai nustato viršutinę šaltinio valstybės teisės ribą; ji savaime nesukuria pareigos taikyti būtent 10 procentų tarifą.
Kada palūkanos apmokestinamos tik gavėjo valstybėje?
11 straipsnio 3 dalis numato siauras kategorijas, kurioms šaltinio valstybės mokestis netaikomas, jei gavėjas yra tikrasis palūkanų savininkas. Tarp jų yra atvejai, kai mokėtojas arba gavėjas yra sutarties valstybė, jos politinis padalinys, vietos valdžia ar atitinkama institucija.
Išimtis taip pat apima tam tikras paskolas ar reikalavimus, kuriuos suteikė, garantavo arba apdraudė Jungtinės Karalystės eksporto kreditų institucija ar panašaus pobūdžio organizacija, dėl kurios susitaria kompetentingos institucijos. Atskirai nurodomos paskolos, kurias suteikė, garantavo arba apdraudė Bank of England ar Lietuvos bankas.
Dar viena kategorija – skola, atsiradusi vienos valstybės įmonei pardavus skolon pramoninę, komercinę ar mokslinę įrangą kitos valstybės įmonei. Tačiau ši išimtis netaikoma, kai pardavimas ar skola yra tarp susijusių asmenų. Todėl vien sąskaitos pavadinimas „palūkanos už kreditą“ nėra pakankamas: būtina patikrinti sandorio dalyvius, įrangos pobūdį ir ryšius tarp jų.
Ką sutartis vadina palūkanomis?
11 straipsnio 4 dalis palūkanas apibrėžia kaip pajamas iš visų rūšių skolinių reikalavimų, nesvarbu, ar jie užtikrinti hipoteka. Ji tiesiogiai apima pajamas iš vyriausybės vertybinių popierių, obligacijų ir kitų skolos vertybinių popierių, kartu su jų premijomis bei laimėjimais.
Tačiau pajamos, kurias 10 straipsnis traktuoja kaip dividendus, į palūkanų sąvoką neįtraukiamos. Kvalifikavimas svarbus todėl, kad dividendams ir palūkanoms taikomi skirtingi sutarties straipsniai, tarifai bei sąlygos. Sutarties etiketės negalima parinkti vien pagal mokėjimo pavadinimą apskaitoje; reikia vertinti teisinį reikalavimo pobūdį ir taikytiną nacionalinę teisę.
Nuolatinė buveinė pakeičia analizę
Pagal 11 straipsnio 5 dalį 1–3 dalių režimas netaikomas, jeigu tikrasis palūkanų savininkas vykdo veiklą šaltinio valstybėje per joje esančią nuolatinę buveinę arba tam tikrą nuolatinę bazę ir skolinis reikalavimas yra faktiškai su ja susijęs. Tada taikomas ne atskiras palūkanų straipsnis, o sutarties 7 arba 14 straipsnis.
Tai esminė patikros vieta įmonių finansavime. Užsienio kreditoriaus rezidavimo pažyma dar neįrodo, kad 10 procentų riba taikoma izoliuotai. Reikia nustatyti, kas faktiškai valdo reikalavimą, iš kurios veiklos jis kilo ir ar Lietuvos buveinė jį apskaito bei ekonomiškai naudoja.
Kur laikoma, kad palūkanos atsirado?
11 straipsnio 6 dalies pradinis kriterijus yra mokėtojas. Palūkanos laikomos atsiradusiomis valstybėje, kai jas moka pati valstybė, jos padalinys, vietos valdžia arba tos valstybės rezidentas.
Tačiau yra buveinės išimtis. Jeigu palūkanų mokėtojas, net ir nebūdamas valstybės rezidentu, joje turi nuolatinę buveinę ar bazę, dėl kurios skola buvo prisiimta ir kuri tas palūkanas faktiškai padengia, šaltiniu laikoma buveinės ar bazės valstybė. Todėl vien juridinio asmens registracijos šalis ne visada lemia rezultatą.
Susijusių asmenų per didelė palūkanų suma
Kai dėl ypatingų mokėtojo ir tikrojo savininko ar su jais susijusio trečiojo asmens santykių palūkanų suma viršija nepriklausomų šalių sutartą dydį, 11 straipsnio 7 dalis sutartinę apsaugą taiko tik rinkos sąlygas atitinkančiai sumai. Perteklius gali būti apmokestintas pagal kiekvienos valstybės teisę, atsižvelgiant į kitas sutarties nuostatas.
Tai reiškia, kad 10 procentų riba negali būti mechaniškai pritaikyta visam grupės vidaus mokėjimui. Reikia pagrįsti skolos dydį, palūkanų normą, valiutą, terminą, užtikrinimą ir kitas ekonomiškai reikšmingas sąlygas.
MLI kovos su piktnaudžiavimu taisyklė
Suvestiniame tekste ankstesnė speciali 11 straipsnio 8 dalies taisyklė pakeista MLI pagrindinio tikslo testu. Pagal jį sutarties lengvata nesuteikiama, kai, įvertinus visas aplinkybes, pagrįsta daryti išvadą, kad tokios lengvatos gavimas buvo vienas pagrindinių susitarimo ar sandorio tikslų, nebent jos suteikimas atitiktų atitinkamų sutarties nuostatų objektą ir tikslą.
Vadinasi, formalus rezidavimo dokumentas ir nominalus tikrasis savininkas nėra visos analizės pabaiga. Finansavimo grandinė, tarpinė bendrovė ar reikalavimo perleidimas, sukurtas daugiausia sutarties tarifui gauti, gali prarasti lengvatą. Kompetentinga institucija tam tikromis aplinkybėmis gali suteikti tą pačią ar kitokią lengvatą gavusi prašymą ir įvertinusi faktus, tačiau tai nėra automatinė teisė ignoruoti pagrindinio tikslo testą.
Nuo kada suvestinis MLI tekstas aktualus?
Oficialiame dokumente nurodyta, kad MLI įsigaliojo Jungtinei Karalystei 2018 m. spalio 1 d., o Lietuvai – 2019 m. sausio 1 d. Jei kitur dokumente nenurodyta kitaip, MLI nuostatos išskaičiuojamiems mokesčiams abiejose valstybėse taikomos nuo 2019 m. sausio 1 d.; kitiems Lietuvos mokesčiams – mokestiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. liepos 1 d. arba vėliau.
Tačiau suvestinis dokumentas pats perspėja, kad MLI pozicijos gali būti keičiamos, o atskiros nuostatos gali pradėti veikti skirtingu metu. Todėl mokėjimo data turi būti tikrinama kartu su autentiškais tekstais ir tuo metu galiojusiomis abiejų valstybių MLI pozicijomis.
Ką reikia patikrinti prieš taikant sutarties ribą?
Praktiniam sprendimui reikėtų surinkti bent:
- mokėjimo datą ir tuo metu galiojusius autentiškus sutarties bei MLI tekstus;
- mokėtojo ir gavėjo mokestinį rezidavimą patvirtinančius dokumentus;
- įrodymus, kas yra tikrasis palūkanų savininkas;
- paskolos, obligacijos ar kito skolinio reikalavimo sutartį ir mokėjimo apskaičiavimą;
- duomenis apie nuolatinę buveinę ar bazę ir ekonominį reikalavimo ryšį su ja;
- susijusių asmenų kainodaros ir rinkos sąlygų pagrindimą;
- faktus, reikalingus MLI pagrindinio tikslo testui;
- Lietuvos vidaus teisės tarifą, deklaravimo, pažymų ir grąžinimo procedūrą.
Tik po šios patikros galima nuspręsti, ar mokėjimui taikomas vidaus tarifas, sutarties 10 procentų viršutinė riba, 3 dalies išimtis, nuolatinės buveinės taisyklė ar lengvatos atsisakymas.
Kokį MCP trūkumą atskleidė tyrimas?
Šaltinių katalogas nurodo 60 LT_FINMIN elementų, o ingestavimo dokumentacija – 56 ministerijos sąrašo eilutes. Produkcijos MCP vis dėlto neturi LT/agreement šaltinio profilio ir atmeta tikslų LT_FINMIN filtrą tiek Lietuvos, tiek ES jurisdikcijoje. Be to, vietinis šaltinio adapteris rodo, kad ministerijos įrašai yra sutarčių sąrašo eilutės su partneriu, ratifikavimo, paskelbimo ir įsigaliojimo datomis, o ne pačių sutarčių straipsniai.
Ši problema užregistruota . Joje prašoma sutvarkyti Discovery bei šaltinio maršrutą, suderinti 56 ir 60 skaičius, paaiškinti 112 paieškos projekcijų ir aiškiai atskirti sąrašo metaduomenis nuo sutarties teksto.
Pasirinktas Jungtinės Karalystės dokumentas taip pat turi netikslius struktūrinius laukus: nors tai yra suvestinis sutarties tekstas, pažymėtas „in force“, MCP jį klasifikuoja kaip būsenos pranešimą, protokolą ir UNKNOWN būseną. Šis atskiras defektas užregistruotas .
Išvada
Lietuvos ir Jungtinės Karalystės sutarties 11 straipsnio esmė yra dviejų valstybių apmokestinimo teisių koordinavimas. Gavėjo valstybė gali apmokestinti palūkanas, o šaltinio valstybė paprastai taip pat gali tai daryti, tačiau tikrajam savininkui jos mokestis ribojamas iki 10 procentų bendros sumos. Tam tikroms viešojo finansavimo ir įrangos kredito kategorijoms numatytas apmokestinimas tik rezidavimo valstybėje.
Ši riba priklauso nuo faktų. Pajamų kvalifikavimas, tikrasis savininkas, nuolatinė buveinė, palūkanų šaltinis, rinkos dydis ir MLI kovos su piktnaudžiavimu testas gali pakeisti rezultatą. O dabartinis MCP šaltinio trūkumas reiškia, kad šį atsakymą galima pagrįsti partnerio oficialiu tekstu, bet kol kas negalima jo priskirti tiesiogiai atvertam Lietuvos finansų ministerijos dokumentui.
Šaltiniai
This article provides general legal information, not advice for a specific matter. Laws, facts and procedural deadlines may change the result. Follow the linked primary sources and obtain local advice before acting.