Trumpas atsakymas
Lietuvos teismas turi pats taikyti Europos Sąjungos teisę, kai ginčas patenka į jos reguliavimo sritį. Pirmiausia nacionalinė teisė kiek įmanoma aiškinama taip, kad atitiktų ES teisę. Jei suderinti neįmanoma, tiesioginį poveikį turinti ES norma turi pirmenybę, o prieštaraujanti įstatymo ar kito nacionalinio akto nuostata konkrečioje byloje netaikoma. Teismui nereikia laukti, kol ją panaikins Seimas ar Konstitucinis Teismas.
Bet ne kiekviena direktyvos nuostata leidžia išspręsti privatų ginčą jos pagrindu. Teismas turi patikrinti normos taikymo sritį, aiškumą, besąlygiškumą, terminą, bylos šalis ir specialias tiesioginio poveikio taisykles. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija taikoma valstybei narei tik tada, kai ji įgyvendina ES teisę; ji nėra bendras visų Lietuvos bylų žmogaus teisių katalogas.
Kiekvienas Lietuvos teismas gali kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT), jei jo atsakymas būtinas sprendimui. Paskutinės instancijos teismas paprastai privalo kreiptis, nebent klausimas nereikšmingas, ESTT jau atsakė arba teisingas aiškinimas nekelia jokios pagrįstos abejonės. Nacionalinis teismas negali pats pripažinti ES akto negaliojančiu.
Europos žmogaus teisių konvencija (EŽTK) Lietuvoje taikoma tiesiogiai ir turi pirmenybę prieš konkuruojantį paprastą įstatymą, bet ne prieš Konstituciją. EŽTT jurisprudencija yra svarbus Konvencijos aiškinimo šaltinis. Tikras konstitucinis konfliktas sprendžiamas Konstitucijos, konstitucinių įsipareigojimų Europai, pagarbaus teismų dialogo ir, jei būtina, konstitucinio ar tarptautinio sprendimo priemonėmis, o ne paprastam teismui savavališkai atsisakant Europos pareigos.
Pirmas klausimas – ar taikoma ES teisė?
ES teisės viršenybė veikia tik ES kompetencijos ir konkretaus akto taikymo ribose. Ryšys gali kilti iš tiesiogiai taikomo reglamento, nacionaliniu įstatymu perkeltos direktyvos, Sutartyse garantuojamo laisvo judėjimo, ES finansavimo, viešųjų pirkimų, konkurencijos, duomenų apsaugos, vartotojų ar kitos suderintos srities. Vien tai, kad abi šalys yra ES piliečiai ar teisė ginama ir Chartijoje, ES ryšio nesukuria.
2 dalis pateikia nacionalinę kolizijos taisyklę:
„Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis.“
—
Jeigu tai kyla iš ES steigimo sutarčių, ES normos taikomos tiesiogiai ir kolizijos atveju turi taikymo pirmenybę prieš Lietuvos įstatymus bei kitus teisės aktus. Teismas ES teisės klausimą turi nagrinėti ir savo iniciatyva tiek, kiek to reikalauja veiksmingumo, lygiavertiškumo ir nacionalinio proceso taisyklės; šalių klaidingai nurodytas straipsnis neatleidžia nuo pareigos taikyti tinkamą teisę.
Aiškinti, netaikyti ar atlyginti žalą?
Pirmas žingsnis – ES teisę atitinkantis nacionalinės teisės aiškinimas. Teismas vertina visą vidaus teisę ir renkasi jos tekstui bei tikslui įmanomą aiškinimą, kad būtų pasiektas direktyvos ar kitos ES normos rezultatas. Ši pareiga negali tapti aiškinimu contra legem, pabloginti asmens padėties baudžiamojoje byloje vien neperkeltos direktyvos pagrindu ar pažeisti teisinio saugumo.
Jei suderinti negalima, reikia klausti, ar ES nuostata turi tiesioginį poveikį. Sutarties nuostata ar reglamentas gali suteikti teises, jei yra pakankamai aiškūs, tikslūs ir besąlygiški. Neperkelta ar netinkamai perkelta direktyva pasibaigus terminui gali veikti asmens naudai prieš valstybę ir jai prilyginamą subjektą, tačiau pati direktyva paprastai negali nustatyti pareigos kitam privačiam asmeniui. Kartais rezultatą lemia atskiras bendrasis ES principas ar Chartijos teisė, turinti tiesioginį poveikį, bet tai turi būti konkrečiai pagrįsta, o ne preziumuojama.
Kai tiesioginį poveikį turinti ES norma konfliktuoja su nacionaline, teismas netaiko nacionalinės nuostatos konkrečiam ginčui. Jis jos nepanaikina visiems. Jei tiesioginis poveikis negalimas ir atitinkamas aiškinimas neįmanomas, gali likti valstybės atsakomybės už pakankamai rimtą ES teisės pažeidimą klausimas; viršenybė savaime neužpildo kiekvienos neperkeltos direktyvos spragos privačiame ginče.
Kada reikia prejudicinio sprendimo?
SESV 267 straipsnis leidžia bet kuriam teismui klausti ESTT dėl Sutarčių ar ES institucijų aktų aiškinimo ir galiojimo, jei atsakymo reikia nacionalinei bylai. Teismas pats formuluoja klausimus ir faktinį bei teisinį kontekstą. Šalies prašymas kreiptis nėra teismui privalomas, tačiau atsisakymas turi būti motyvuotas, ypač paskutinėje instancijoje.
Teismas, kurio sprendimo pagal nacionalinę teisę nebegalima apskųsti, privalo kreiptis dėl sprendimui būtino ES teisės aiškinimo, išskyrus tris CILFIT ir , išgrynintas situacijas:
- klausimas neturi reikšmės bylos rezultatui;
- atitinkamą klausimą ESTT jau išaiškino arba nusistovėjusi praktika pateikia atsakymą;
- teisingas aiškinimas yra toks akivaizdus, kad nelieka jokios pagrįstos abejonės.
Trečioji išimtis taikoma atsargiai. Atsižvelgiama į ES teisės savarankiškas sąvokas, kelių kalbinių versijų vienodą autentiškumą, kontekstą, tikslą, skirtingą valstybių praktiką ir ESTT jurisprudencijos raidą. Paskutinės instancijos sprendime turi būti matyti, kuria išimtimi remiamasi; frazė „teismui viskas aišku“ nėra analizė.
Skirtinga taisyklė taikoma ES akto galiojimui. Pagal , nacionalinis teismas gali atmesti nepagrįstą negaliojimo argumentą, tačiau, manydamas, kad ES aktas gali būti negaliojantis, pats jo panaikinti ar netaikyti dėl negaliojimo negali – turi kreiptis į ESTT. Prireikus jis gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal griežtas ES teisės sąlygas.
Kas vyksta, jei kartu kyla konstitucinis klausimas?
Jeigu Lietuvos teisėjas pagrįstai abejoja Seimo, Prezidento ar Vyriausybės akto atitiktimi Konstitucijai, jis sustabdo bylą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą; paprastas teismas negali pats paskelbti įstatymo prieštaraujančiu Konstitucijai. Tačiau konstitucinės kontrolės procedūra negali atimti teismo teisės bet kuriame tinkamame etape kreiptis į ESTT, taikyti laikiną apsaugą ar po ESTT atsakymo užtikrinti ES teisės veiksmingumą.
Lietuvos konstitucinėje doktrinoje ES teisė turi pirmenybę prieš įstatymus ir kitus nacionalinius aktus, o Konstitucija išlieka aukščiausioji vidaus teisė. Kartu pats narystės ES aktas yra Konstitucijos sudedamoji dalis, o pagarba prisiimtiems tarptautiniams įsipareigojimams – konstitucinis principas. Todėl pirmiausia ieškoma darnaus aiškinimo, atsižvelgiant ir į ES pareigą gerbti valstybių nacionalinį savitumą pagal ESS 4 straipsnio 2 dalį.
Paprastas teismas neturi kompetencijos paskelbti ES akto negaliojančiu, o Konstitucinio Teismo išvada dėl nacionalinio akto nepanaikina ESTT išimtinės teisės spręsti ES akto galiojimą. Jei išlieka tikras, aiškinimu nepašalinamas Konstitucijos ir Europos įsipareigojimo prieštaravimas, sprendimas negali būti paprastas įsipareigojimo ignoravimas. Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs pacta sunt servanda: tarptautinių įsipareigojimų paneigti negalima, nebent jų atsisakoma pagal tarptautinę teisę. Priklausomai nuo konflikto gali reikėti keisti Konstituciją, ES ar tarptautiniu lygiu rasti suderinamą sprendimą arba teisėtai pakeisti patį įsipareigojimą.
EŽTK ir EŽTT praktika Lietuvos byloje
Pagal Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalį Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys yra Lietuvos teisinės sistemos dalis. EŽTK gali būti taikoma tiesiogiai, o konkuruojant paprastam įstatymui taikoma Konvencija. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad ratifikuota sutartis neturi pirmenybės prieš pačią Konstituciją, bet kartu nacionalinė teisė kiek įmanoma aiškinama darniai su Konvencija.
EŽTT sprendimas byloje prieš Lietuvą pagal EŽTK 46 straipsnį yra valstybei privalomas. Valstybė turi sumokėti priteistą atlyginimą, pašalinti individualius pažeidimo padarinius ir, kai reikia, taikyti bendrąsias priemones. EŽTT sprendimai prieš kitas valstybes formaliai nėra individualiai Lietuvai skirti vykdomieji aktai, tačiau jų ratio paaiškina Konvencijos teisių turinį. Lietuvos teismai turi vertinti aktualią Strasbūro praktiką, o nukrypimą įtikinamai pagrįsti.
„EŽTT jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, aktuali ir Lietuvos teisės aiškinimui ir taikymui.“
—
Konvencija nustato minimalų apsaugos lygį; Konstitucija ar įstatymas gali suteikti daugiau teisių, jei tai nepažeidžia kitų asmenų ar taikomos ES teisės. EŽTK ir Chartija gali saugoti panašias teises, bet jų taikymo ribos skiriasi. Kai byla patenka į ES teisės sritį, Chartijos teisės aiškinamos atsižvelgiant į atitinkamas EŽTK teises, tačiau galutinį Chartijos aiškinimą pateikia ESTT.
Ką turi padaryti bylos šalis?
Procesiniame dokumente neužtenka išvardyti ES sutartį, Chartiją ir Konvenciją. Reikia nurodyti: kodėl ginčas patenka į ES teisės sritį; kuri norma taikoma; ar ji turi tiesioginį poveikį ir prieš kokį subjektą; kokį nacionalinės teisės aiškinimą siūloma rinktis; kokia tiksli kolizija liktų; ir kodėl ESTT atsakymas būtinas sprendimui. Siūlomi prejudiciniai klausimai turi būti neutralūs ir susieti su nustatytais faktais.
Remiantis EŽTK, įvardijama konkreti teisė, apribojimo teisėtumas, teisėtas tikslas, būtinybė ir proporcingumas pagal artimiausias EŽTT bylas. Prieštaravimą Konstitucijai reikia atskirti nuo nepatogaus įstatymo aiškinimo. Šitaip teismas gali pasirinkti tinkamą kelią – pats taikyti ES ar Konvencijos normą, kreiptis į ESTT, sustabdyti bylą dėl konstitucinės kontrolės arba motyvuotai atmesti perteklinį prašymą.
Išvada
Lietuvos teismas vienu metu yra nacionalinis, ES ir Konvencijos teismas, tačiau kiekviena sistema turi savo taikymo ribas. ES teisės viršenybė reikalauja veiksmingo jos taikymo ir, esant tiesioginio poveikio kolizijai, nacionalinės normos netaikymo. SESV 267 straipsnis užtikrina vienodą aiškinimą ir ESTT išimtinę ES aktų galiojimo kontrolę. EŽTK tiesiogiai saugo teises, o Strasbūro praktika suteikia joms konkretų turinį. Konstitucija neatskiriama nuo Lietuvos europinių įsipareigojimų, todėl tikras konfliktas sprendžiamas instituciniu dialogu ir teisėtomis konstitucinėmis priemonėmis, ne nutylint vieną iš pareigų.
Šaltiniai
This article provides general legal information, not advice for a specific matter. Laws, facts and procedural deadlines may change the result. Follow the linked primary sources and obtain local advice before acting.